Šią profesiją pasirinkę tikrai turės ir darbo vietas
Kokie mokytojai, tokia ir visuomenė – tuo įsitikinusi Vilniaus kolegijos (VIKO) Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė. Ji sako, kad ilgametė pedagogų rengimo patirtis Lietuvoje labai įvairi – būta ir pakilimų, ir sunkių momentų, ir įvairių transformacijų.
VIKOskaičiuoja 25-uosius veiklos metus. Tačiau pedagogų rengimo tradicija čia tęsiama jau 85 metus. Būtent tiek laiko Vilniaus pedagogikos mokykla, vėliau tapusi integralia kolegijos dalimi, rengia ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistus, kurie dabar itin laukiami šalies mokyklose ir darželiuose.
Studentus motyvuoja noras keisti švietimo sistemą
V. Juškienė džiaugiasi, kad ir vaikystės, ir pradinio ugdymo pedagogika VIKO yra jau ne vienerius metus labai populiarios studijų programos, kurias renkasi studentai, baigę mokyklas itin gerais rezultatais, norintys bei motyvuoti dirbti su vaikais.
„Vilties teikia, kad ateina studijuoti labai tvirtą vertybinį pamatą turintys jauni žmonės, pasiryžę keisti švietimo sistemą iš vidaus. Esu ne kartą girdėjusi, kaip studentai prisipažįsta, jog mokykloje jiems nepatiko daugybė dalykų, todėl jie norėtų į ją sugrįžti kaip pedagogai ir dirbti visai kitaip“, – pasakoja ji.
Beje, norint studijuoti VIKO Pedagogikos fakultete tenka įveikti konkursą, atrenkami – geriausieji. Tačiau norinčių būti mokytojais – nemažėja. Pastaruosius penkerius metus studentų, besirenkančių pedagogikos studijų kryptis, skaičius nuosekliai auga: 2021 m. tokių buvo 222 studentai, 2022 m. – 246, o 2023 m. – net 287 studentai.
„Kadangi kai kurių specialybių mokytojų trūksta, pradinio ugdymo pedagogų taip pat, valstybė studentams moka skatinamąsias stipendijas. Taigi, šią profesiją pasirinkusieji tikrai turės ir darbo vietas“, – neabejoja pašnekovė.
Galimybė „pasimatuoti“ profesiją
Pasak V. Juškienės, šiuo metu VIKO Pedagogikos fakultete ypatingas dėmesys skiriamas būsimųjų mokytojų praktinių įgūdžių bei profesinių kompetencijų formavimui. Todėl pedagogo kasdienybę patiria visi studentai.
Kiekvieną semestrą – o jų yra šeši – studentai atlieka beveik mėnesio trukmės praktikas įvairiose ugdymo įstaigose. Čia jie iš arti pamato skirtingas darbo kultūras, metodus, susipažįsta su būsimais kolegomis.
Pasak fakulteto dekanės, tai itin svarbi būsimųjų pedagogų rengimo dalis, nes jaunuoliai labai anksti „pasimatuoja“ profesiją ir gali įvertinti patys realiai patirdami, ar tikrai teisingą kelią pasirinko.
Atvejų, kai studentai apsisprendžia palikti studijas, pasitaiko nedaug – dauguma profesiją renkasi sąmoningai ir labai apgalvotai.
Studijuoti čia įdomu ir todėl, kad nemažai kolegijos dėstytojų yra ir praktikai, kurie labai gerai supranta šių dienų švietimo situaciją ir todėl gali suprasti praktiką atliekančių studentų realijas, duoti konkrečių naudingų patarimų.
„Ir pradinio ugdymo, ir vaikystės pedagogikos studijų programų studentams sudaromos puikios galimybės pasinaudoti Erasmus+ mainų programa – studijuoti Europos aukštosiose mokyklose, dalyvauti intensyviose mišriose trumpalaikių studijų programose bei atlikti profesinę praktiką įvairiose užsienio šalyse“, – pasakoja fakulteto dekanė ir apie galimybę gilinti žinias užsienio aukštosiose mokyklose.
Emocinis intelektas – svarbiausias įgūdis
Dar vienas svarbus įgūdis, kuriam VIKO Pedagogikos fakultete skiriamas ypatingas dėmesys – tai būsimųjų pedagogų emocinio intelekto, gebėjimo reflektuoti, įsiklausyti ir į vaiką, ir į save ugdymas.
„Neretai mokytojai susitelkia į tėvų, vaikų poreikius, įvairius reikalavimus, bet negirdi savęs. Bet tik tada, jei gebi išgirsti save, išgirsi ir kitą, tik jei esi empatiškas sau, būsi empatiškas ir kitam“, – apie itin svarbias būsimųjų pedagogų kompetencijas kalba V. Juškienė.
Pasak jos, VIKO nuolatos sulaukia iš savo socialinių partnerių atsiliepimų, jog tiek vaikystės pedagogikos, tiek pradinio ugdymo studijų absolventai yra labai puikiai paruošti – pradėję dirbti bet kurioje ugdymo įstaigoje, jie gerai žino, kaip ir ką reikia daryti.
„Tai nėra atsitiktinumas, bet kryptingo darbo rezultatas. Mūsų pedagogikos studijų programos orientuotos į mažųjų ugdymą. Studentai išmoksta atpažinti vaikų raidos ypatumus ir jų ugdymosi poreikius, kurti kiekvieno vaiko ugdymui palankias, įtraukias aplinkas bei kontekstus, bendrauti ir bendradarbiauti su vaiku, jo šeima ir kitais ugdymo proceso dalyviais, Ir, žinoma, nuolatos mokytis bei tobulėti“, – vardija V. Juškienė.
Pedagogai išmoksta mokyti užsienio, gestų kalbų ir šokių
Pradinio ugdymo studijų programa VIKO turi dvi specializacijas. Pirmoji – tai darbas su priešmokyklinio amžiaus vaikais. Įgiję šią specializaciją gali dirbti ne tik pradinio ugdymo mokytojais, bet ir priešmokyklinėse grupėse. Kita populiari specializacija – ankstyvasis užsienio kalbos mokymas.
Dar viena svarbi kompetencija, kurios poreikis sparčiai auga, – tai lietuvių gestų kalbos mokėjimas. VIKO vienintelė aukštoji mokykla, kurioje vykdoma ir lietuvių gestų kalbos studijų programa.
„Gestų kalbos pradmenys labai svarbūs dirbantiems su pačiais mažiausiais: jei darželio grupėse yra kurčiųjų ar neprigirdinčių vaikų arba tėvų, tai pirmas pedagogo kontaktas būtent gestų kalba yra labai svarbus ir reikšmingas. Todėl studijuojantys vaikystės pedagogiką mokomi lietuvių gestų kalbos, o pageidaujantieji ją gali pasirinkti ir kaip specializaciją“, – apie unikalią galimybę pasakoja V. Juškienė.
Nuo šio rudens Fakultete bus vykdoma ir Šokio pedagogikos studijų programa. Tai nėra nauja VIKO studijų programa, tačiau, kaip ir turėtų būti, visi pedagogai bus rengiami būtent Pedagogikos fakultete.
Šią studijų programą renkasi jau turintys šokių įgūdžių ir patirties, nes yra stojamasis šokio egzaminas. Studijų metu studentai galės tobulinti ir stiprinti savo, kaip šokėjų, gebėjimus, ir kartu įgyti pedagogo kvalifikaciją.
„Šokių pamokos Lietuvos mokyklose yra nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Taigi, specialistų poreikis tikrai nemažės“, – neabejoja V. Juškienė.
Visiems, baigusiems VIKO studijų programas, suteikiamas ugdymo mokslų profesinio bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija.
Studijuoti VIKO patogu ir jau dirbantiems, nes galima rinktis nuolatines arba nuolatines (sesijines) studijas. Visos studijos trunka 3 metus.
