Vilniaus kolegijoje auga bendruomenės įsitraukimas į projektinę veiklą
Pokalbis su Tarptautinių ryšių ir projektų tarnybos Projektų skyriaus vedėja Rima Bačiulyte
Per pastaruosius metus projektinė veikla Vilniaus kolegijoje pastebimai suaktyvėjo – daugėja ne tik vykdomų projektų, bet ir žmonių, pasiryžusių inicijuoti ir rengti naujus projektus. Apie tai, kodėl stebime tokią tendenciją, ką projektai duoda pačiam dėstytojui ir kur kreiptis su nauja idėja, kalbamės su Tarptautinių ryšių ir projektų tarnybos Projektų skyriaus vedėja Rima Bačiulyte.
2026-aisiais, kurie dar tik įpusėjo, paraiškų skaičius VIKO jau beveik dvigubai didesnis nei per visus 2025-uosius. Kaip tai vertinate, kas slypi už šio skaičiaus?
Iš tiesų, augimo tendencija akivaizdi: iki 2026 m. birželio pabaigos VIKO turėjo 87 projektines iniaciatyvas, o per visus 2025 m. – 46. Tačiau svarbiausia ne pats šis skaičius, bet dinamika, kurią jis rodo: didėjantis Kolegijos bendruomenės aktyvumas ir vis brandesnė projektinė kultūra. Projektai pamažu nustoja būti pavienėmis iniciatyvomis ir tampa natūralia mūsų darbo dalimi. Manyčiau, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai ir yra svarbiausias pokytis.
Kas šį pokytį lėmė?
Priežasčių kelios, ir jos viena kitą papildo. Pirmiausia, Kolegija tam skiria daugiau išteklių – fakultetuose atsirado naujų projektų vadovų, priimti ir mokslo projektų vadovai. Svarbus žingsnis ir pats Tarptautinių ryšių ir projektų tarnybos Projektų skyrius, įkurtas visai neseniai, 2025-ųjų rudenį: pradėjome aktyviau dirbti su fakultetais, tarpininkauti buriant žmones, kartu diskutuoti dėl įvairių galimybių. Labai svarbus ir ankstesnis įdirbis: fakultetai ilgus metus plėtojo partnerystes, ankstesnės idėjos buvo glūdinamos ir tobulinamos, o patyrę partneriai atsiveda naujų kolegų. Brandžių partnerysčių daugėja, tad daugėja ir stiprių paraiškų.
O kokie žmonės dažniausiai imasi projektų – jauni ar labiau patyrę dėstytojai?
Empirinė patirtis rodo, jog amžius turi mažai įtakos. Svarbu žmogaus žingeidumas, aktyvumas ir dalykiniai ryšiai. Projektų dažniausiai imasi tie, kurie vyksta į stažuotes, dalyvauja konferencijose, seminaruose, tarptautinėse savaitėse, bendrauja su verslo atstovais ir socialiniais partneriais. Projektui reikia tinklo, reikia žmonių – idėjos gimsta būtent pokalbiuose su kolegomis. Darbuotojas grįžta į Kolegiją su nauja idėja ir kreipiasi į projektų vadovą. Tad mano patarimas kolegoms dėstytojams paprastas: nebijokite. Pradėti yra paprasčiau, nei atrodo, ir tikrai nesate vieni šiame kelyje.
Minėjote, kad kolegos patys grįžta su idėjomis. Kas juos traukia – ką projektai duoda pačiam dėstytojui?
Visų pirma, projektai – tai inovacijų, tam tikro proveržio galimybė, ne tik papildomas krūvis. Mane džiugina, kad vis daugiau dėstytojų projektą būtent taip ir suvokia: kaip progą įgyvendinti kažką naujo arba patobulinti savo dėstomą dalyką. Projektai duoda naujų kompetencijų, prisideda prie studijų modernizavimo, programų atnaujinimo, stiprina mokslinių tyrimų potencialą. Kartu auga ir Kolegijos matomumas, reputacija, tarptautiškumas. Tam tikra finansinė nauda, žinoma, taip pat yra, bet ji toli gražu ne vienintelė ir tikrai ne pagrindinė priežastis.
Tarkime, naują dėstytoją įkvėpė kolegų pavyzdys, bet jis pats paraiškos niekada nerengė. Nuo ko jam pradėti ir kur kreiptis?
Kiekvienas fakultetas turi savo projektų vadovą, tad pirmiausiai su idėja siūlau kreiptis pas jį. Fakulteto projektų vadovas yra tas pirminis idėjos potencialo vertintojas, reikalui esant kartu pasitariame ir Projektų skyriuje – padedame išgryninti ir sustiprinti projekto idėją, rasti potencialius finansavimo šaltinius, suburti komandą. Taip pat šiuo metu daug dėmesio skiriama ir tarpdisciplininiams projektams – esame tarsi jungiamoji grandis, ieškome sąsajų ir sinergijų tarp skirtingų sričių. Ir labai aiškiai matome: geriausiai veikia ne instrukcijos ar gairės, o žmogiškas bendravimas.
Skamba sklandžiai – padedate išgryninti idėją, suburti komandą. Bet realybėje turbūt ne viskas taip lengva? Kas sunkiausia, kai tą komandą reikia suburti?
Čia ir slypi savotiškas dualumas: žmonės yra sėkmės raktas, bet kartu ir didžiausi sunkumai dažniausiai kyla būtent dirbant su žmonėmis. Skiriasi kolegų darbo tempas, atsakomybės suvokimas, prioritetai. Tai labai išryškėja jau paraiškos rengimo etape. Tikrai pasitaiko, kad sudarius darbo grupę, į kurią įtraukti darbuotojai iš skirtingų padalinių, iškyla nesklandumų darbo procese, nes žmonės prasčiau vienas kitą pažįsta, nežino vienas kito stiprybių ir silpnesnių pusių. O kai iškyla trikdžių proceso metu, didesnis krūvis tenka projekto vadovui. Todėl didžiausia mūsų išmokta pamoka labai paprasta: nuo pat pradžių reikia aiškiai susitarti, kas už ką atsako, kad kiekvienas jaustų ir bendrą tikslą, suvoktų koks turėtų būti jo indėlis. Tada tas pats žmogiškasis dėmuo, kuris kelia daugiausia sunkumų, tampa didžiausia projekto stiprybe.
Komandos suburtos, idėjos išgrynintos – belieka jas finansuoti. „Erasmus+“ ilgą laiką buvo pagrindinis VIKO projektinės veiklos finansavimo šaltinis. Ar šiandien vaizdas keičiasi?
Anksčiau „Erasmus+“ programa išties dominavo, ir ji tebėra mums ypatingai svarbi. Bet šiuo metu sąmoningai stengiamės mažinti priklausomybę nuo vienos programos. Šiandien teikiame paraiškas ir Lietuvos mokslo tarybai, ir „Horizon Europe“, ir „Nordplus“, bandome jėgas CERV programoje. Teikėme ir mažesnių iniciatyvų paraiškas, ieškome galimybių finansuoti iniciatyvas iš dvišalio bendradarbiavimo fondų – pavyzdžiui, su Švedijos institutu. Tai sąmoningas pasirinkimas: mokslinė veikla ir moksliniai projektai – vienas iš Kolegijos prioritetų, todėl ieškome šaltinių, kurie tą kryptį palaiko. Bet kartu nesitraukiame ir nuo studijų modernizavimo projektų – jie labai svarbūs tiek mūsų dėstytojams, tiek studentams.
O kokia projektų tematika dominuoja, ar ryškėja tam tikros tendencijos?
Kadangi esame plataus profilio institucija, tai ir mūsų projektinės veiklos tematikos spektras platus. Bet dažniausiai pasikartojančios temos, savaime suprantama, atitinka europinius ir nacionalinius prioritetus: tvarumas, dirbtinis intelektas, skaitmeninė transformacija, verslumas, įtrauktis, sveikata. Šios temos natūraliai siejasi su mūsų studijų kryptimis. Nemažos įtakos turėjo ir dalyvavimas HEROES aljanse: projektinėje veikloje jo veikimas juntamas kaip „minkšta jėga“ – naujus projektus formuoja strateginės aljanso partnerystės ir aljanso prioritetai, kurie skatina žmones rinktis tam tikras temas. Aljansas pagrindinį dėmesį skiria regioniniam atsparumui, ir ši linija vis labiau ryškėja ir VIKO projektinėse veiklose.
O kokia VIKO projektinė veikla turėtų tapti, kokia Jūsų vizija artimiausiais metais?
Po daugelio metų vis labiau įsitikiname, kad esmė tikrai ne projektų skaičius, o jų turinys. Norisi strateginių iniciatyvų – projektų, kurie atliepia Kolegijos strateginius veiklos prioritetus ir daro poveikį suinteresuotosioms. Geras pavyzdys – atsparumo sritis: šiandien čia jau turime kelias iniciatyvas. Artimiausiu metu tokio pobūdžio iniciatyvas norėtųsi dar labiau sinchronizuoti pradiniuose etapuose – kad iš jų galbūt išaugtų didesnės apimties, ilgalaikiai projektai, nukreipti į kompleksinius sprendimus. Ir ta linkme jau keliaujame – juk ne veltui naujosios VIKO strategijos šūkis yra „Užaugę keisti ateitį”.
