Turizmo sektorius keičiasi: Lietuva ruošia specialistus naujoms kryptims
Pastaraisiais metais Lietuvoje ir visoje Europoje ryškėja bendras iššūkis – augantis turizmo sektoriaus darbuotojų trūkumas. 2023 m. net 22 proc. ES turizmo sektoriaus įmonių susidūrė su sunkumais rasti darbuotojų, o praėjusių metų Lietuvos turizmo sektoriaus apžvalgoje pabrėžiama, kad ši problema išlieka vienu pagrindinių iššūkių – ypač sveikatos turizmo ir renginių organizavimo srityse. „Šiandien reikia darbuotojų, kurie mokėtų ne tik organizuoti, bet ir mąstyti strategiškai – kurti produktus, planuoti biudžetus, vystyti verslo modelius“, – apie besikeičiančius turizmo sektoriaus standartus pasakoja Vilniaus kolegijos (VIKO) Verslo vadybos fakulteto Turizmo katedros vedėja Jolita Variakojienė.
Šiandieninius turizmo rinkos pokyčius lemia ne tik pandemijos pasekmės, bet ir besikeičiančios renginių organizavimo tendencijos, spartėjanti skaitmenizacija, technologijų raida bei auganti vartotojų paklausa kokybiškoms, kompleksiškoms paslaugoms. Keičiasi ir tai, ko tikimasi iš pačių specialistų – jie turi būti kūrybiški, strategiškai mąstantys, gebantys dirbti tarpsektorinėje aplinkoje.
„Turizmui, kuris yra vienas iš svarbiausių Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetų, plėtoti reikalingi kompetentingi turizmo specialistai, – sako Lidija Bajarūnienė, Europos kelionių komisijos viceprezidentė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turizmo ir kurortų plėtros skyriaus atstovė. – Džiaugiamės, kad bene daugiausiai Lietuvoje turizmo specialistų parengianti Vilniaus kolegija įvertino rinkos poreikius, turizmo tendencijas ir kviečia studentus rinktis itin reikalingas turizmo specializacijas – konferencijų ir sveikatos turizmo. Tai yra prioritetinės turizmo rūšys, kurios padeda mažinti sezoniškumą, kurti darbo vietas ir ekonominę naudą“.
Ministerijos atstovė pažymi, jog Lietuvoje prioritetinėmis turizmo rūšimis tapo konferencijų ir renginių verslas bei sveikatos turizmas – sritys, kurios padeda kurti darbo vietas ir generuoti ekonominę naudą.
„Renginiai tampa vis profesionalesni ir sudėtingesni, ypač verslo sektoriuje, o žmonės vis dažniau ieško ne tik poilsio, bet ir sveikatingumo paslaugų“, – rinkos pokyčių priežastimis dalijasi J. Variakojienė.
Keičiantis tendencijoms, keičiama ir studijų programa
Atsižvelgiant į pastebėtus pasikeitimus, VIKO atliko rinkos analizę, kalbėjosi su buvusiais studentais ir organizavo susitikimus su socialiniais partneriais: viešbučių, SPA centrų, konferencijų organizatorių ir kelionių agentūrų atstovais. Jie ne tik įvardijo minėtus rinkos pokyčius, bet ir nurodė specialistų poreikį bei konkrečias kompetencijas, kurių iš jų tikisi.
VIKO nusprendė atnaujinti Turizmo vadybos studijų programą, dar labiau priartindama studijų turinį prie realių darbo rinkos poreikių ir tarptautinių tendencijų.
„Vienas svarbiausių pokyčių – specializacijų turinio gilinimas ir modernizavimas, užtikrinant, kad studentai įgytų ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių kompetencijų, reikalingų konkrečiose turizmo srityse. Pokyčiai Turizmo vadybos programoje rodo aiškią kryptį – ruošti lankstų, tarptautinės rinkos poreikius atitinkantį specialistą, kuris geba dirbti tiek su žmonėmis, tiek su idėjomis“, – apie reikšmingus pokyčius pasakoja J. Variakojienė.
Lietuvos renginių ir konferencijų asociacijos vadovės Jolantos Beniulienės teigimu, dirbant renginių ir konferencijų versle, būtina gerai išmanyti renginių struktūrą, vadovautis aukščiausio lygio verslo protokolo standartais, suprasti tarptautinių asociacijų renginių specifiką, o svarbiausia – išmokti mąstyti ne lokaliai, o globaliai.
Dėmesys sveikatos turizmui ir renginių organizavimui
Nuo šiol VIKO Turizmo vadybos studentai (įstoję nuo 2025 m.) galės pasirinkti dvi rinkos tendencijas atliepiančias specializacijas – konferencijų ir renginių verslą bei sveikatos turizmą.
Būtent renginių ir sveikatos turizmo paslaugos įvardijamos tarp tų, kur personalo trūkumas labiausiai stabdo verslo augimą, rodo Europos kelionių komisijos (ETC) duomenys. Tokios tendencijos neaplenkia ir Lietuvos. Všį „Keliauk Lietuvoje“ parengtoje Lietuvos turizmo sektoriaus apžvalgoje šios sritys išskiriamos kaip keliančios daugiausia iššūkių.
„Manau, kad šios specializacijos atsiranda pačiu laiku. Valstybė, siekdama skatinti paslaugų eksportą, pagaliau atsigręžė į turizmo sektorių ir prioretizavo konferencijų turizmą, kaip neišnaudoto potencialo sritį“, – VIKO sprendimą palaiko J. Beniulienė.
„Abi šios sritys yra dinamiškos, kūrybiškos ir reikalaujančios nuolatinio tobulėjimo – o atnaujinta programa tam suteikia visas reikalingas priemones“, – teigia J. Variakojienė.
Studijų metu studentai turės galimybę atlikti praktiką lyderiaujančiose Lietuvos turizmo įmonėse, o baigę studijas – dirbti sveikatos įstaigose, SPA centruose, kelionių organizavimo įmonėse ar tarptautinėse organizacijose, vystančiose sveikatos turizmo kryptis.
Ką turi žinoti būsimi turizmo specialistai?
„Norint sėkmingai įsitvirtinti turizmo srityje, neužtenka vien profesinių žinių – tai labai „žmogiška“ profesija, reikalaujanti tam tikrų asmeninių savybių. Pirmiausia – komunikabilumo: gebėjimo bendrauti su įvairiais klientais, partneriais ir komandomis, išklausyti, suprasti jų poreikius ir greitai reaguoti į situacijas“, – svarstantiems rinktis turizmo studijas pataria J. Variakojienė.
Ne mažiau svarbūs – atsakingumas ir kruopštumas. Pasak turizmo sektoriaus ekspertės, klaidos organizuojant renginį ar planuojant sveikatinimo kelionę gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir reputaciją. Būtinas gebėjimas išlaikyti šaltą protą net ir stresinėse situacijose, kai tenka greitai priimti sprendimus.
Tačiau be viso to svarbi ir empatija, nes dažnai klientai tikisi būti suprasti, išgirsti ir jaustis saugūs. Lankstumas, kūrybiškumas, komandinis darbas ir pozityvus požiūris – tai savybės, kurios padeda ne tik išsiskirti, bet ir prisitaikyti prie besikeičiančio sektoriaus.
„Svarbiausia – visos šios savybės gali būti ugdomos. Kaip ir visame turizme, čia svarbus ne tobulas startas, o nuoseklus augimas kartu su savo sritimi“, – būsimus studentus įkvepia VIKO atstovė.
