Nuosavo verslo kūrimas po studijų: šį kelią pasirenka penktadalis baigusių mokslus
Iki 2030 m. keisis net 22 proc. šiandien egzistuojančių darbų – kursis naujos profesijos, o nebeaktualūs darbai išnyks. Tokia ateitis numatoma Pasaulio Ekonomikos Forumo „Ateities darbų ataskaitoje“. Pasak Vilniaus kolegijos (VIKO) dėstytojų, tai rodo, kad jaunam žmogui šiandien svarbu galvoti ne tik apie būsimą darbą, bet ir apie reikalingus įgūdžius. Studijų metu verta ugdyti verslumą, savarankiškumą ir kitas kompetencijas, padedančias prisitaikyti prie greitai kintančios darbo rinkos.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šiemet paskelbtoje ataskaitoje „Švietimo rodiklių apžvalga“, kurioje, be kitų šalių, analizuojama ir Lietuvos švietimo sistema, teigiama, jog Lietuvoje tiems, kurie turi vidurinį arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, nedarbo rizika sumažėja iki 10,1 proc.
Tai – savotiškas įrodymas, kad aukštojoje mokykloje studijas baigęs šalies gyventojas darbo rinkoje vertinamas palankiau nei tas, kuris studijų nėra baigęs.
Tiesa, sėkmingai baigti mokslus aukštojoje mokykloje nebūtinai reiškia būti naudingu vien kuriant aukštą pridėtinę vertę kurioje nors iš šalies įmonių. VIKO duomenimis, priklausomai nuo studijų krypties, maždaug penktadalis studijas baigusiųjų pasirenka savarankišką veiklą, kuria savo verslus.
„Pastebime, kad vis daugiau jaunų specialistų renkasi laisvai samdomo profesionalo kelią, pradeda pirmuosius verslus ar savarankiškai teikia paslaugas dar pirmaisiais metais po studijų baigimo. Toks noras sau pačiam susikurti darbo vietą bei vėliau tapti tuo, kuris įdarbina kitus, rodo ne absoliučią, bet išties stiprią lietuvių verslumo kryptį“, – sako VIKO Verslo vadybos fakulteto Inovacijų vadybos katedros lektorius Eimantas Kamienas ir priduria, kad tendencija imtis savarankiškos veiklos bei kurti verslus ypač būdinga tarp verslo, rinkodaros ir vadybos studijas baigusių studentų.
Ar galima išskirti, kokią studijų programą baigusį studentą yra didžiausia tikimybė išvysti kuriant savo verslą? Pasak E. Kamieno, sėkmė priklauso nuo pačios asmenybės, tačiau prielaidas bent preliminariai galima susidaryti pagal studijų programų populiarumą. Pavyzdžiui, iš septynių VIKO Verslo vadybos fakultete vykdomų studijų programų tarp 2025 m. stojančiųjų populiariausia buvo Tarptautinio verslo studijų programa, pritraukusi net 253 stojančiuosius. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukė Reklamos vadyba (74 įstojusieji), Organizacijų vadyba (67 įstojusieji) ir Ryšiai su visuomene (63 įstojusieji).
Diplomas automatiškai sėkmės negarantuoja
„Žmogui, kuris nusprendė studijuoti aukštojoje mokykloje, jokiu būdu nereikėtų galvoti, kad diplomas automatiškai garantuos sėkmę darbo rinkoje. Sėkminga karjera nėra vien faktas, jog studentas baigė aukštąją mokyklą ar atliko privalomąją praktiką. Tai – kompleksinis reiškinys, kuriam įtaką daro visa studijų metu sukaupta patirtis“, – akcentuoja E. Kamienas.
VIKO dėstytojo teigimu, svarbų vaidmenį atlieka ne tik įgytos teorinės žinios, bet ir gebėjimas jas pritaikyti realiose situacijose, taip pat aktyvus dalyvavimas studijų procese. Prie karjeros sėkmės prisideda ir kontaktų bei verslo ryšių kūrimas, įsitraukimas į aukštosios mokyklos organizuojamus renginius, projektines veiklas ar bendradarbiavimą su partneriais iš verslo sektoriaus.
„Studijų metu rodoma iniciatyva, aktyvumas ir noras įsitraukti į papildomas veiklas atveria kur kas platesnes galimybes. Karjerą stiprina dalyvavimas projektuose, renginiuose, ryšiai su verslu ir nuolatinis profesinis tobulėjimas“, – pabrėžia E. Kamienas.
Anot jo, šiandien darbdaviai itin vertina minkštąsias kompetencijas – gebėjimą dirbti komandoje, lyderystės įgūdžius, kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir gebėjimą greitai prisitaikyti prie pokyčių. Didesnę vertę studentai gali gauti būtent ten, kur studijų procesas orientuotas į praktiką ir realiam darbo pasauliui reikalingų įgūdžių formavimą.
Dėstytojų vaidmuo ir studijų kokybė – pagrindas pasirengti kintančiai rinkai
„Ilgametė praktika rodo, kad studentai labai vertina glaudų ryšį su socialiniais partneriais, praktikos laikotarpius, galimybes vykti į trumpąsias mainų savaites, kur galima semtis žinių ir iš užsienio organizacijų. Tad atsižvelgiant į šiandienines tendencijas, svarbiausias tikslas aukštajai mokyklai – ne tik rengti konkrečios specialybės specialistą, bet ir padėti jam išsiugdyti kompetencijas, kurios vėliau padės savarankiškai prisitaikyti prie rinkos ir profesijų pokyčių“, – įsitikinusi VIKO Verslo vadybos fakulteto Inovacijų vadybos katedros lektorė Greta Gruodė.
Pasak jos, vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių dalis verslo, rinkodaros ir vadybos absolventų pasirenka kurti savo verslus, yra dėstytojų vaidmuo. Daugelis jų šiais laikais yra ne tik akademikai, bet ir praktikai, todėl studentams perteikia ne vien teoriją, bet ir realias verslo įžvalgas apie šiuolaikinės rinkos dinamiką. Toks ryšys su praktika įkvepia studentus, sustiprina jų pasitikėjimą ir paskatina rinktis savarankišką profesinį kelią.
Tam, kad tokios studijų sritys kaip verslas, rinkodara ar vadyba būtų vertingos ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, didelę reikšmę turi pačių mokslo įstaigų pastangos.
Gretos Gruodės teigimu, norint, kad aukštoji mokykla ir jos siūlomos studijų programos atitiktų nuolat besikeičiančios rinkos aktualijas bei skatintų absolventų verslumą, jas būtina kasmet atnaujinti įvedant naujausias tendencijas atspindinčius pokyčius. Svarbiausia – tai daryti ne savarankiškai, o kartu su socialiniais partneriais.
G. Gruodė pabrėžia, kad būtent verslo atstovai ir studijas baigę absolventai geriausiai mato, kokių specialistų ir kokių savybių šiandien reikia rinkai. Todėl vienas efektyviausių sprendimų – nuolat palaikyti su jais ryšį, kviesti juos į mokymus ir diskusijas su studentais. Tokiu būdu studentai iš pirmų lūpų išgirsta sėkmės istorijas, geriau supranta verslumo reikšmę ir tai, kokie įgūdžiai šiuo metu yra svarbiausi darbo rinkoje.
„Šie žingsniai duoda didelį efektyvumą ne tik studentams, bet ir studijų programų sudarytojams bei dėstytojams. Jie padeda pamatyti, kiek aktuali yra viena ar kita studijų programa, ką joje reikėtų keisti ar išlaikyti ir į kokias kompetencijas toliau orientuotis“, – sako G. Gruodė.
