Jaunajai kartai svarbu ne tik atlyginimas, bet ir laisvė rinktis
Į darbo rinką ateinantys jauni žmonės šiandien turi visai kitus prioritetus nei ankstesnės kartos. Jie tikisi ne tik gero atlygio, bet ir lankstumo, galimybių augti bei jausmo, kad jų darbas turi prasmę.
Apie tai, kaip keičiasi jaunųjų profesionalų požiūris į darbą, kaip atrodys darbo pasiūlymai po kelerių metų, kokių įgūdžių reikės darbuotojams ir kokias motyvacines priemones turės pasitelkti darbdaviai pasakoja Vilniaus kolegijos (VIKO) Ekonomikos fakulteto dekanė dr. Aušra Liučvaitienė ir Ekonomikos katedros vedėja Jūratė Zakarienė.
Jaunimas gali dirbti daug, bet nori tai daryti patogiai
Abi pašnekovės sutartinai tvirtina, kad galima drąsiai teigti, kad tokios darbdavių siūlomos papildomos naudos, kaip nemokama kava ir užkandžiai, sporto klubo narystės ar įmonės renginiai, šiandien atrodo kaip įmonių bandymas išsiskirti, o ne reali motyvacinė priemonė.
„Jauni profesionalai darbo vietose ieško galimybių tobulėti, mokytis, realizuoti save projektinėse veiklose. Kitaip sakant, jie tikisi realios pridėtinės vertės: darbdavio investicijų į profesinį tobulėjimą, aiškių karjeros perspektyvų, dinamiškos organizacinės kultūros, pasitikėjimo ir organiškos darbo aplinkos“, – sako dr. A. Liučvaitienė.
J. Zakarienė pritaria kolegei ir pastebi, jog jauni žmonės gali dirbti daug, bet jie nori tai daryti patogiai. Būtent todėl didžioji dalis jaunų žmonių vertina galimybę dirbti nuotoliniu būdu – tai suteikia jiems laisvę planuoti gyvenimą, leidžia derinti darbą su studijomis ar kelionėmis.
„Jauni profesionalai visų pirma vertina į karjeros perspektyvas ir atlyginimą. Jie nori žinoti, kad po metų ar dvejų galės judėti į priekį. Net sveikatos draudimas jaunam žmogui nėra tokia reikšminga motyvacija, kaip galimybė dirbti iš bet kurio pasaulio kampelio,“ – teigia pašnekovė.
Ji pastebi, kad pandemija kone visose srityse paskatino ir aktualizavo šį pokytį – daugelis studentų ir jaunų darbuotojų neįsivaizduoja grįžimo prie griežto biuro režimo.
Nuotolinis darbas – ne privalumas, bet darbo rinkos realybė
Dr. A. Liučvaitienė sako, kad tokias tendencijas galima tiesiogiai sieti su organizacinės kultūros pokyčiais, kur lankstumas ir pasitikėjimas tampa svarbesni nei fizinis buvimas patalpose.
„Nuotolinis darbas jau yra ne išimtis, o realybė. Tai būtų galima sieti su technologinės pažangos ir globalizacijos procesais – darbo vieta vis mažiau siejama su konkrečia geografine padėtimi. Daugiau sąsajų galima surasti su žiniomis, įgūdžiais ar efektyviu bendravimu virtualioje erdvėje“, – pastebi VIKO Ekonomikos fakulteto dekanė.
Tiesa, nemažai darbdavių skundžiasi, kad toks pokytis jiems tampa problema: jaunimas neperima vyresnių kolegų patirties, nevyksta diskusijos, reikalingos ieškant optimaliausių sprendimų.
Dr. A. Liučvaitienės manymu, būtų tikslinga tiems darbdaviams, kuriems aktualu, kad nuolatos vyktų neformalus mokymasis darbo vietoje ir jauni specialistai iš vyresnių perimtų žinias bei įgūdžius, ieškoti naujų būdų bei galimybių suburti žmones komandiniam darbui, sudaryti sąlygas bendradarbiauti ir, svarbiausia, motyvuoti žmones – vienus dalintis žiniomis, kitus – jų semtis.
Jauni darbuotojai mobilūs ir atviri pokyčiams
Dar vienas pokytis darbo rinkoje: jei ankstesnė karta vertino stabilumą ir tą pačią darbo vietą visą gyvenimą, šiandieniniai jauni specialistai – visai kitokie.
„Dabar žmonės mobilūs ir nekantrūs. Jie nenori užstrigti toje pačioje pozicijoje penkeriems ar dešimčiai metų. Kartais net dveji ar treji metai laukimo atrodo per ilgas laiko tarpas,“ – pastebi J. Zakarienė.
Pašnekovė to nevadina nepagrįstais lūkesčiais. Tai yra reakcija į darbo rinkoje vykstančius pokyčius.
„Mes matome, kad mūsų studentai, išėję atlikti praktikos, labai dažnai pasilieka dirbti tose įmonėse, jei tik ten pamato perspektyvas ir galimybes augti bei tobulėti,“ – teigia J. Zakarienė.
Todėl nemažai VIKO studentų derina darbą ir studijas. Pasak jos, natūralu ir neišvengiama, kad mokymosi procesas ateityje turės būti dar patogesnis dirbančiam žmogui, nes teks galvoti ne tik apie mokyklą baigusius studentus, bet ir apie vyresnius žmones, kurie renkasi mokymąsi visą gyvenimą.
Todėl jau šiandien VIKO orientuojamasi į lankstų mokymosi procesą: paskaitos įrašomos, jų medžiaga prieinama. Daug dėmesio skiriama kritinio mąstymo, komunikacijos, atsakomybės ir emocinio intelekto ugdymui – savybėms, kurios lemia sėkmę darbe. Taip pat bendradarbiaujama su finansų, technologijų, viešojo sektoriaus institucijomis, verslo atstovai įtraukiami į studijų programų atnaujinimą bei įvairias projektines veiklas.
„Mūsų tikslas yra, kad VIKO absolventai ne tik atitiktų šiandienos darbo rinkos poreikius, bet ir būtų tie, kurie ją keičia – t. y. kuria tvarią, įtraukią ir vertybinę darbo kultūrą“, – sako dr. A. Liučvaitienė.
