Gerai mokytis – verta! Studentams įteiktos Signatarų stipendijos

2025-12-17

Į Lietuvos universitetus ir kolegijas aukščiausiais balais įstojusiems pirmakursiams skirtos Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų stipendijos. Jos teikiamos už puikius akademinius pasiekimus. 350 eurų per mėnesį siekiančios stipendijos studentams skiriamos nuo studijų pradžios iki pabaigos. Jas kasmet gauna 20 naujų studentų.

Daugiausia stipendijų – po šešias – skirta Vilniaus universiteto ir Vilniaus kolegijos studentams. Po dvi stipendijas gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentai. Po vieną stipendiją – Kauno technologijos universiteto, VILNIUS TECH, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bei Šiaulių valstybinės kolegijos studentams.

Signatarų stipendijos gavėjai yra puikus ir įkvepiantis pavyzdys mokiniams, jog verta nuosekliai ir gerai mokytis – tai ne tik atveria galimybes ateityje, bet ir suteikia apčiuopiamą atlygį už sunkų darbą. Savo sėkmės istorijomis sutiko pasidalinti septyni Signatarų stipendininkai: Vilniaus universiteto (VU) studentai Matas Povilaitis ir Ridas Urbonavičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentės Ieva Andriulionytė ir Ema Baužaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentas Gvidas Šakinis bei Vilniaus kolegijos (VK) studentai Juozas Augustinavičius ir Salmija Jurgaitytė. Kalbinti pašnekovai pabrėžia, kad siekti aukštų akademinių rezultatų jiems padėjo ne tik asmeninės pastangos, bet motyvavo nuolatinis šeimos narių, artimųjų ir mokytojų palaikymas.

Sporto išugdytas charakteris – visada būti geriausiu

„Siekti pačių aukščiausių rezultatų labiausiai mane skatino mokytojai ir sporto išugdytas charakteris, kuris visada verčia stengtis būti geriausiu. Gavęs stipendiją buvau labai laimingas ir supratau, kad įdėtas sunkus darbas besimokant laisvu po treniruočių metu, atsipirko su kaupu“, – sako Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete agroverslo technologijų studijų programą pasirinkęs Juozas Augustinavičius, kuris aktyviai užsiima biatlonu.

Juozas pasirinko šią studijų programą, nes po sportinės karjeros savo ateitį nori sieti su žemės ūkiu, mat ir jo tėtis yra ūkininkas: „Bus smagu padėti ūkyje su savo įgytomis naujomis žiniomis. Kolegija man suteikė lanksčias sąlygas, kad net ir profesionaliai sportuodamas, galėčiau įgyti kokybišką išsilavinimą“, – sako Anykščių Jono Biliūno gimnaziją baigęs Juozas.

Prieš egzaminus jis su draugu visada spręsdavo pavyzdines užduotis, dažniausiai daug kas buvo daroma juoko forma, tai ir didelio streso nebuvo. O egzamino dieną, jei ir pradėdavo abejoti savo jėgomis, save nuramindavo, lyg tai būtų eilinės varžybos, kuriose turi dirbti geriausiai, kaip esi išmokęs. Moksleiviams, kurie vis dar abejoja dėl savo ateities studijų ar jaučia didelį spaudimą, jis pataria atsipalaiduoti, mėgautis geriausiomis akimirkomis mokykloje ir nesijaudinti, jei dar nesugalvojo kokias studijas rinktis. Ir, žinoma, nebijoti klysti, nes klysta tik tie, kurie bando.

Apibendrindamas Juozas sako, kad mokykloje svarbu įvertinti mokytojų pastangas ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Studijos nuo mokyklos skiriasi tuo, kad dėstomi dalykai yra labiau susiję, o sėkmė labai priklauso nuo paties studento požiūrio ir pastangų. Gautą stipendiją studentas taupys ateičiai ir neabejoja, kad tai bus papildoma motyvacija siekti aukštų rezultatų.

Aiškus tikslas atnešė sėkmę

„Visada buvau labiau „meno žmogumi“ nei akademinių pasiekimų siekėja. Dvyliktoje klasėje daugiausia dėmesio skyriau tiems dalykams, kurie buvo reikalingi mano specialybės konkursiniam balui. Būtent aiškumas, ką noriu studijuoti, mane motyvavo stengtis ir siekti kuo aukštesnių rezultatų. Žinoma, didelis prioritetas buvo gauti finansuojamą studijų vietą“, – pasakoja Salmija Jurgaitytė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete pasirinkusi šokio pedagogikos studijų programą.

Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją baigusi Salmija sako, kad pasirinkti studijuoti šokio pedagogiką reikėjo daug drąsos, nes ir dabar daugelis, perskaitę šios programos pavadinimą, tikriausiai mano, kad tai neįprasta kryptis: „Šokis mane lydi nuo pirmos klasės, tad mano pasirinkimas gimė iš meilės šokiui. Taip pat sulaukiau didelio palaikymo iš savo šokių mokytojos, mokyklos ir artimųjų. Stojant į Vilniaus kolegijos šokio pedagogikos studijas reikia laikyti stojamąjį egzaminą, kuriam rengiausi privačiai ir daug dirbau savarankiškai. Aukštas 99 balų stojamojo šokio egzamino įvertinimas pakėlė mano konkursinį balą, lėmė stipendiją ir tapo labai svarbiu mano šokio gebėjimų pripažinimu. Tai man labai svarbus įvertinimas.“

Šokio studijas pasirinkusi Salmija mano, kad švietimo sistema pastaruoju metu kelia didelį stresą mokiniams, akcentuodama tik akademinius rezultatus, o aukšta matematikos kartelė neleidžia siekti norimų studijų. Svarbu, kad mokykla pradėtų labiau vertinti emocinę savijautą, savirealizaciją ir savivertės išsaugojimą: „Moksleiviams patarčiau nestresuoti ir prioritetą teikti emocinei savijautai, nes viskas susiklosto natūraliai. Svarbiausia – didelis noras ir aiškus tikslas, o nežinantiems krypties siūlyčiau siekti kuo geresnių akademinių rezultatų, kad vėliau jie netaptų kliūtimi.“

Puikiai apie studijas atsiliepianti studentė sako, kad akademinėje aplinkoje nejaučia jokio streso ar spaudimo, kurį patirdavo mokykloje: „Nors krūvis nėra mažas, kai mokaisi tai, kas patinka, nuovargio beveik nesijaučia“.