Diplomas tik pradžia: kaip Vilniaus kolegijos absolventai kuria profesinę karjerą
Šiemet 25-metį švenčianti Vilniaus kolegija (VIKO) gali didžiuotis ne tik savo lyderyste tarp Baltijos šalių kolegijų, bet ir bendruomene, kurioje alumnai užima ypatingą vietą.
Jų istorijos rodo, kad ryšys su alma mater nesibaigia išleistuvių dieną – jis tęsiasi visą gyvenimą.
„Tapau Steigiamosios tarybos nare, o vėliau ir pirmininke tik todėl, kad jaučiau ypatingą ryšį su kolegija. Būtent čia brendau, kaip asmenybė, iš dėstytojų patyriau pasitikėjimą, išmokau atsakomybės, nuolatos jutau pagarbą žmogiškajam orumui – tai, kas sovietinėje švietimo sistemoje nebuvo savaime suprantama“, – dalijasi prisiminimais E. Leontjeva.
Anot pašnekovės, didžiausia vertybė, kurią jai suteikė studijos, buvo žmogiški dėstytojų ir studentų santykiai.
„Dėstytojai čia yra bičiuliai ir ugdytojai, matantys žmogų. Tai buvo nepakartojama patirtis, kuri lydėjo mane visą gyvenimą ir padėjo siekti tikslų“, – prisimena ji.
Anot pašnekovės, jau tapus tarybos nare, didžiausi atradimai ir džiaugsmas buvo vizitai į fakultetus.
„Posėdžiai vykdavo vis kitame fakultete. Taip susipažindavome su bendruomenėmis, jų iššūkiais ir viltimis. Matėme margaspalvį paveikslą, kiek daug profesijų gali rinktis jauni žmonės, kokie nuostabūs specialistai čia dirba“, – prisimena E. Leontjeva.
Ji džiaugiasi, kad šiandien VIKO yra labai stiprus aukštojo išsilavinimo ir profesinio parengimo derinys, kuris leidžia jaunam žmogui drąsiai žengti į darbo rinką, o darbdaviai puikiai žino, kad VIKO absolventai yra ir puikiai parengti specialistai – konkretūs, pragmatiški, atsakingi.
Vizija, dėl kurios teko pakovoti
Prisiminusi savo dalyvavimą VIKO kūrimo procese, E. Leontjeva neslepia, kad ne visiems kolegijų modelis iš pradžių atrodė priimtinas, dėl šios idėjos neretai tekdavo pakovoti.
Tačiau vizija buvo aiški – stipri aukštoji mokykla, kurią administruoti galima daug efektyviau nei išsibarsčiusias, ne visuomet pajėgias ir efektyvias mažas mokslo įstaigas.
„Šiandien visi jau matome, kad šis modelis pasiteisino“, – sako ji.
Anot pašnekovės, kolegijos yra ypač svarbios kaip aukštojo išsilavinimo modelis, kuris suteikia ne tik teorinių žinių, bet ir praktinį pasirengimą bei gyvenimui reikalingus gebėjimus – komunikacijos, bendravimo, atsakomybės.
Šiandien šios kompetencijos labai svarbios, nes leidžia po studijų lengvai įsilieti į darbo rinką.
„VIKO absolventai beveik visada gali būti garantuoti, jog turės darbo vietą – tereikia investuoti į save studijuojant. Bet svarbiausia – suvokti, jog nebus tokio laiko, kai nebereikės mokytis ir ugdyti savo gebėjimų. Gyvenime reiks ne kartą keisti profesiją, kaip teko ir man. Ir VIKO yra puiki vieta išmokti mokytis visą gyvenimą“, – įsitikinusi E. Leontjeva.
Sprendimai, turintys įtakos visai bendruomenei
Vilniaus kolegijos tarybos pirmininkas Sergejus Abakumovas – šios aukštosios mokyklos Ekonomikos fakulteto absolventas. Nors studijas baigė jau seniai, ryšio su savąja alma mater nenutraukė – šiandien jis prisideda prie strateginių sprendimų, turinčių įtakos visai bendruomenei.
„Kolegijoje vyrauja holistinis požiūris – visi klausimai ir sprendimai, kurie svarstomi tarybos posėdžiuose, vienaip ar kitaip paliečia kiekvieną bendruomenės narį. Todėl visada reikia galvoti apie ilgalaikį jų poveikį“, – teigia pašnekovas.
Kaip vieną iš VIKO prioritetų ir didžiausių stiprybių S. Abakumovas įvardija pedagogų rengimą. „Ruošiame ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogus – nuo jų profesionalumo priklausys ateities kartų, taigi ir visos šalies, gyvenimas. Todėl sprendimai, kurie priimami kolegijoje šiandien, yra tiesiogiai susiję ir su visuomenės ateitimi“, – pabrėžia tarybos pirmininkas.
Nuo studentės iki vadovės
Vilniaus kolegijos finansų tarnybos vadovė Irena Černiauskienė šiandien yra neatsiejama šios aukštosios mokyklos bendruomenės dalis. Tačiau jos kelias prasidėjo dar anuometinėje aukštesniojoje Ekonomikos mokykloje, kur baigusi studijas ji gavo netikėtą pasiūlymą likti dirbti.
„Darbo pasiūlymą gavau iš dėstytojos. Tai buvo didžiulė galimybė – pradėti profesinę karjerą toje pačioje vietoje, kur ką tik studijavau. Dėstytojai tapo mano kolegomis, tad visada galėjau kreiptis pagalbos, pasitarti. Ši patirtis buvo neįkainojama“, – prisimena Irena.
2000-aisiais, kai buvo įsteigta Vilniaus kolegija, Irena jau buvo tapusi bendruomenės dalimi ir iš arti matė visą kūrimosi procesą. „Esu tikra, kad kolegijos įsteigimas pasiteisino. Ji tapo stipria aukštąja mokykla, o man tai buvo galimybė augti kartu su ja. Įgijau nepaprastai didelį turtą – žinias ir patirtį, kurios tapo visos mano profesinės karjeros pamatu“, – sako pašnekovė.
Finansininko darbas – atsakingas, nors dažnai nematomas
Nors šiandien Irena vadovauja kolegijos finansų tarnybai, ji neslepia, kad šis darbas turi savo specifiką. „Finansininko darbas yra labai atsakingas, nors dažnai lieka nematomas. Nėra nei vienos srities kolegijoje, kuri nebūtų vienaip ar kitaip susijusi su finansais“, – pabrėžia ji.
Planuojantiems rinktis finansininko profesiją, Irena pataria, tai daryti drąsiai – šių specialistų poreikis didžiulis, tačiau būtina įvertinti ir asmenines savybes.
„Šiame darbe labai svarbu kruopštumas, atsakomybė ir kantrybė – be jų čia neįmanoma. Čia negali būti net ir smulkių klaidų. Lengva nebus, bet pastangos atsiperka su kaupu“, – pataria pašnekovė.
