25-metį mininti Vilniaus kolegija diktuoja aukštojo mokslo standartus
Prieš 25 metus pradėjusi veiklą Vilniaus kolegija šiandien lyderiaujanti aukštojo mokslo institucija, didžiausia kolegija Baltijos šalyse, savo patirtimi besidalijanti ne tik su partneriais Lietuvoje, bet ir užsienyje. Studijuoti šioje aukštojoje mokykloje kviečia net 60 studijų programų, kurias baigę absolventai itin laukiami darbo rinkoje.
Kolegijos sukurtos Nepriklausomoje Lietuvoje
Buvęs Vilniaus kolegijos (VIKO) direktorius dr. Gintautas Bražiūnas, pasakodamas apie pirmuosius šios aukštosios mokyklos žingsnius prieš ketvirtį amžiaus, sako, jog atkūrus Nepriklausomybę buvo ieškoma būdų, kaip greičiau atsiskirti nuo sovietinio paveldo ir jo struktūrų, tame tarpe ir moksle.
„Vieni tai darė gana dirbtinai, kiti – žiūrėdami, vertindami ir perimdami gerąsias praktikas iš Vakarų. Taigi perimdami Europos šalių patirtį ir vykdydami PHARE projektą, pamatėme, kad greta klasikinių universitetų sėkmingai veikia aukštojo mokslo institucijos, orientuotos į besikeičiančius darbo rinkos poreikius. Tuo keliu pasukome ir mes“, – prisimena jis.
Pasak jo, tos permainos reiškė ne tik pavadinimo pakeitimą – buvo sukurtos naujos, aktualios mokymo programos. O susipažinus su esama situacija Europoje, tapo aišku, kad tokios mokyklos ten yra aukštojo mokslo sistemos dalis. Todėl buvo nutarta siekti aukštosios mokyklos statuso.
Buvęs VIKO vadovas neslepia – pradžia buvo sudėtinga: nuo abejonių iki supratimo ir pritarimo kolegijų kūrimui.
„Labai dideliu postūmiu tampant aukštąja mokykla tapo Europos sąjungos finansuojama PHARE programa, kuria buvo siekiama reformuoti ir pagerinti aukštojo mokslo kokybę“, – pasakoja dr. G. Bražiūnas.
PHARE projektas padėjo pasiekti tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose atsirado „kolegijos“ sąvoka. 2000 metų rugpjūčio 30 dieną buvo pasirašytas LR Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo numatyta įsteigti kolegijas. Remiantis juo į Vilniaus kolegiją buvo sujungtos anuometinės aukštesniosios mokyklos – Prekybos, Ekonomikos ir Vilniaus elektronikos.
„Per tuos 25 metus kolegijos nuėjo įspūdingą kelią, šiandien turime tokias pat programas kaip ir kitos aukštosios mokyklos visoje Europos Sąjungoje, galime didžiuotis, kad kai kur net lenkiame kolegas“, – nueitą kelią vertina buvęs kolegijos vadovas.
Besikeičiančiame pasaulyje – neišvengiamai turi keistis ir mokslas
VIKO direktorė dr. Žymantė Jankauskienė pastebi, kad iššūkius aukštajam mokslui šiandien diktuoja tiek technologijų naujovės, tiek nerami geopolitinė situacija, kuri labai stipriai veikia ir mūsų vertybines nuostatas.
Todėl lankstumas reaguojant į laikmečio realijas, anot jos, yra viena iš esminių sėkmės formulės sąlygų.
„O už bet kokių pasiekimų slypi labai konkretūs žmonės. VIKO gali didžiuotis stipria bendruomene, kuri per 25 metus ir sukūrė šią aukštąją mokyklą. Šiandien jau esame pripažįstami kaip patikimas partneris tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų“, – džiaugiasi kolegijos vadovė.
Ji pasakoja, jog šiuo metu čia siūloma rinktis studijas net iš 60 programų. Visų jų išskirtinumas – ne tik puikus teorinis, bet ir praktinis specialistų parengimas.
„Visi mūsų socialiniai partneriai apie mus atsiliepia kaip apie patikimus, gerai dirbančius ir paruošiančius profesionalius absolventus“, – ketvirčio amžiaus pasiekimais didžiuojasi dr. Ž. Jankauskienė.
Ir nors pašnekovė neslepia, jog išlikti lyderio pozicijoje nėra paprasta, tačiau teigia, jog yra įsitikinusi, jog šiandien VIKO turi visas galimybes išlikti ta aukštojo mokslo institucija, į kurią lygiuojamasi.
Tarptautiškumas ir inovacijos leidžia kurti ateitį jau šiandien
Viena iš VIKO sėkmės formulės dedamųjų rengiant absolventus, siūlant veiklas ir siekiant rezultatų – tai orientacija į tarptautiškumą ir mokslo naujoves neatitrūkstant nuo vietos aktualijų. Čia glaudžiai bendradarbiauja ir akademinė bendruomenė, ir socialiniai partneriai.
Akademinės tarybos pirmininkė, Ekonomikos fakulteto dekanė dr. Aušra Liučvaitienė sako, jog kurti bendruomeniškumą ir siekti rezultatų padeda tai, jog kolegijoje dera studijų kokybė, tarptautiškumas, o kiekvienas bendruomenės narys yra girdimas ir matomas.
„Didžiuojamės, kad akademinė laisvė kolegijoje garantuojama visiems: studentams, dėstytojams, darbuotojams. Būtent todėl VIKO yra ta vieta, kur kuriama ateitis“, – įsitikinusi ji.
Fakulteto dekanei pritaria ir iš Sakartvelo atvykusi bei VIKO atvykstančių studentų koordinatore, Europos universitetų aljanso HEROES komunikacijos ir sklaidos grupės vadove, dirbanti Sophio Tabatadze. S. Tabatadze lietuvių kalba susidomėjo prieš gerus 10 metų, kai Tbilisyje studijuodama anglų kalbą atrado Lietuvių kalbos ir kultūros centrą, kur buvo galima nemokamai mokytis lietuvių kalbos.
„Studijuodama ne kartą lankiausi Lietuvoje vasaros, žiemos kursuose, kur tobulinau kalbos žinias, geriau susipažinau su šalies istorija bei kultūra ir savo profesinę ateitį jau norėjau susieti su Lietuva“, – prisimena ji.
Sophio itin džiaugiasi, kad pavyko įsidarbinti VIKO, nes tai yra puiki vieta išmokti daugybės naudingų dalykų ir įgyti patirties tiek dalyvaujant įvairiuose projektuose.
„Kadangi dar pati neseniai buvau studentė iš užsienio, labai gerai suprantu čia atvykusių studijuoti realijas bei problemas, padedu jiems susigaudyti daugybėje praktinių klausimų bei situacijų ir integruotis į Lietuvos visuomenę“, – pasakoja Sophio.
Šiuo metu ji yra aktyviai įsitraukusi į VIKO bendradarbiavimą su Europos universitetų aljanso HEROES partneriais. Šio bendradarbiavimo dėka VIKO tarptautiškės studijų paketas, studijos bus paremtos iššūkiais grindžiamomis iniciatyvomis, bus sukurta vieninga kokybės užtikrinimo sistema, vykdomi bendri projektai ir moksliniai tyrimai, išplėtoti studentų ir dėstytojų mainai bei mokymasis visą gyvenimą.
Sophio džiaugiasi, jog darbas čia labai dinamiškas, kiekviena diena skirtinga, tenka daug keliauti ir sutikti įvairių žmonių. Bet labiausiai džiaugiasi atvira ir priimančia bendruomene, kurioje labai draugiška, nuoširdi, geranoriška atmosfera.
