Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto ekspertinė pagalba Lietuvos pedagogams, dirbantiems su mokiniais iš Ukrainos
Inicijavo į Lietuvą pabėgę ukrainiečiai mokytojai
Vilniaus kolegijos (VIKO) Pedagogikos fakultetas ėmėsi iniciatyvos ir įgyvendina projektą „Naujas lietuvių-ukrainiečių klasių ugdymas“ (Nr. LT01-1S-CPVA-TF-013), skirtą pedagogams, dirbantiems su nuo karo Ukrainoje bėgančiais ukrainiečiais vaikais. Projekte dalyvauja dvidešimt Lietuvos mokyklų, kurios turi galimybę kitu kampu pažvelgti į įtraukųjį ugdymą ir įgalinti save dirbti su traumą patiriančiais pabėgėlių vaikais.
„Įtraukusis ugdymas po kelių metų taps visuotiniu. Tikiu, kad mokyklos, kurios dalyvauja šiame projekte, jausis stipriau. Ir ne dėl akademinio pasiruošimo, o geresnių „minkštųjų“ įgūdžių – projekte dalyvaujantys mokytojai psichologiškai stiprinami ir ruošiami darbui su įvairiais vaikais“, – teigia VIKO Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė.
Šių metų spalio mėnesį finišuojantį projektą inicijavo iš Ukrainos į Lietuvą pabėgusių mokytojai. Jie atkreipė dėmesį, kad tiek mokytojai, tiek ukrainiečiai vaikai Lietuvos ugdymo įstaigose susiduria su sudėtingais iššūkiais. Nors lietuvių kalbos nemokėjimas yra didžiausia problema, apsunkinanti mokymosi procesą ukrainiečių pabėgėlių vaikams Lietuvoje, ne ką mažiau sunkumų sukelia jų patiriamos traumos, nauja mokymosi aplinka bei mokytojų žinių ir įgūdžių trūkumas dirbant su pabėgėlių vaikais.
VIKO Pedagogikos fakulteto ekspertai siekia padėti Lietuvos mokykloms užtikrinti sklandžią ir kokybišką ukrainiečių mokinių integraciją, o pedagogams ir kitiems švietimo specialistams įgyti praktinių ir teorinių žinių, padedančių dirbti su skirtingos kilmės, kalbų bei motyvacijos mokiniais. Tam pasitelktos įvairios psichologinių įgūdžių, kultūrinių ir akademinių žinių ugdymo strategijos.
Tarp dvidešimties mokyklų – dvi ukrainiečių
Projekto pradžioje vyko mokyklų komandų atranka – paraiškas dalyvauti pateikė trisdešimt penkių mokyklų komandos, iš kurių buvo atrinkta dvidešimt.
Pasak VIKO Pedagogikos fakulteto dekanės, atranka buvo vykdoma pagal kelis esminius kriterijus. Mokyklos atstovai turėjo parašyti motyvacinį laišką, nurodydami, kodėl jiems aktualu prisijungti prie projekto, su kokiomis įtraukties problemomis susiduria.
Taip pat atrankoje buvo atsižvelgiama į tai, kiek įstaigoje mokosi karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikų, kiek dirba ukrainiečių mokytojų. Mokyklų komandos turėjo patvirtinti, ar galės dalyvauti pakankamai intensyviuose užsiėmimuose – gyvai ir nuotoliniu būdu.
Projekte dalyvauja Šiaulių Centro pradinė mokykla, Šiaulių „Saulės“ pradinė mokykla, Vilniaus „Ateities“ mokykla, Kauno „Nemuno“ mokykla, Kauno Žaliakalnio progimnazija, Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija, Vilniaus šv. Kristoforo progimnazija, Alytaus Šaltinių progimnazija, Šiaulių „Rasos“ progimnazija, Vilniaus „Taikos“ progimnazija, Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazija, Kauno Vinco Kudirkos progimnazija, Kauno Martyno Mažvydo progimnazija, Alytaus Dainavos progimnazija, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, Klaipėdos Smeltės progimnazija, Šiaulių „Santarvės“ gimnazija.
Taip pat tarp projekto dalyvių ir dvi Lietuvoje įsteigtos ukrainiečių mokyklos – Charkivo mokykla Gravitacija ir „Gravitas Schola“, bei Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras.
Mokymus veda ukrainiečių gerove besirūpinantys Izraelio lektoriai
Aktyvusis projekto etapas prasidėjo sausio mėnesį, kai į Lietuvą susipažinti su atrinktomis mokyklų komandomis atvyko Izraelio NVO „Early Starters International“ lektoriai Ira Branytska, Dikla Oz, Yulie Kromchenko ir Arik Mandelbaum. Nuo to laiko lektoriai pradėjo kas mėnesį vesti nuotolinius mokymus atrinktoms mokyklų komandoms. Mokymuose lektoriai aptaria patiriamas pabėgėlių vaikų traumas ir iššūkius, psichologinius darbo su pabėgėlių vaikais aspektus. Mokytojai gauna daug patarimų, kaip organizuoti darbo procesą, kalbėtis su vaikais, spręsti kultūrinius skirtumus, užtikrinti sėkmingą įtrauktį. Lektoriai dalinasi patarimais, kaip paskatinti vaikų įsitraukimą ir stiprinti motyvaciją, palaikyti geresnius mokytojo-mokinių santykius, užtikrinti teigiamą psichologinę atmosferą klasėje. Mokyklų komandos per kiekvieną mokymų sesiją kartu su lektoriais analizuoja opias situacijas ir ieško sprendimo būdų.
Mokymų vertę sustiprina tai, kad juos vedantys „Early Starters International“ atstovai patys aktyviai dirba Ukrainoje. Jie važiuoja į karo niokojamą šalį, slaptavietėse įrenginėja kampelius vaikams, tiesiogiai dirba su vaikais ir jų tėvais.
Organizacija Ukrainos karo zonose esančius vaikus aprūpina ir savo sukurtais pliušiniais šuniukais, kuriuos vaikai gali užsidėti ant kaklo, apsikabinti ir taip nusiraminti. Šie pliušiniai šuniukai pirmiausia buvo sukurti Izraelio vaikams vykstant neramumams šalyje – pasiteisinusį projektą nuspręsta įgyvendinti ir Ukrainoje.
Koučingo sesijos – į mokytojų širdis
Projekto dalyviams kas mėnesį vedamos ir ugdomojo vadovavimo (koučingo) sesijos. Koučingo sesijos vyksta atskirai kiekvienai mokyklos komandai, todėl tai yra puiki galimybė analizuoti labiau specifiškas, būtent su ta mokykla susijusias, problemas. Koučingo sesijose analizuojama, kaip geriau įsiklausyti į save, atpažinti savo reakcijas ar suprasti, kodėl gali būti sunku priimti kitą vaiką, kaip tą spręsti.
Kartais mokytojai susiduria su savotiška kalte, jei užpyksta dėl netinkamų vaikų poelgių – juk jie pabėgėliai, patiriantys karą. Būtent per koučingo sesijas kalbama, kad mokytojai taip pat gali jausti pyktį ar kitus negatyvius jausmus, nepaisant to, kad vaikai yra karo pabėgėliai.
„Dalyvaujantys mokytojai labai vertina šias sesijas, kadangi tai yra laikas, kada jie gali daugiau kalbėti apie save – analizuoti, kaip jaučiasi, ką patiria, spręsti įvairias su tuo susijusias problemas“, – sako V. Juškienė.
Ugdomas suvokimas, kad pedagogas – ne tik „žinių nešėjas“
Gerosios patirties sklaidos stovykloje Druskininkuose, kurioje dalyvavo 66 mokyklų komandų atstovai, buvo gilinamasi, kaip sumažinti stresą ir įtampą darbe bei pagerinti emocinę, psichologinę savijautą. Stovykloje vedamos veiklos taip pat stiprino mokytojų pasirengimą dirbti su vaikais, turinčiais trauminių patirčių. Per įvairius mokymus ir praktines užduotis jie sužinojo, kaip galima sumažinti profesinio perdegimo riziką, pagerinti psichosocialinę aplinką darbe, įgytas žinias ir įgūdžius efektyviau pritaikyti praktikoje.
V. Juškienė pastebi, kad stovykla, kaip ir kitos projekto veiklos, leido mokytojams stabtelėti ir suvokti, kad svarbu ne tik perduoti žinias, bet ir gilintis į psichologinius, kultūrinius darbo su pabėgėlių vaikais aspektus.
„Mokytojas nebegali būti tik žinių nešėjas – jis turi būti tas, kuris padeda jaunam žmogui augti, pažinti save. O tam svarbu mokytis matyti ir priimti įvairius vaikus“, – teigė ji.
Šiuo metu VIKO Pedagogikos fakultetas rengia rekomendacijas, kaip pedagogams bendrauti ir dirbti su skirtingų kultūrų, taip pat ir pabėgėlių vaikais. Planuojama, kad rekomendacijos švietimo bendruomenę pasieks jau šių metų lapkričio mėnesį.
Projektas „Naujas lietuvių-ukrainiečių klasių ugdymas“ (Nr. LT01-1S-CPVA-TF-013) finansuojamas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programų Tiesioginio finansavimo Dvišalio bendradarbiavimo fondo.
