Ilgiausių metų, ilgiausių –  skambėjo lapkričio 29 dieną Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakultete. Dainavome ir sveikinome, linkėjome visa ko geriausio, nes tądien doc. Vaclovui Paukštei sukako 70 metų. Fakulteto administracija, Kultūros vadybos ir šokio pedagogikos katedros dėstytojai, kolegos su gėlių puokštėmis įsiveržėme į Vaclovo paskaitą. O kiek tų paskaitų būta! Turbūt niekas nebesuskaičiuos… Ir vis tautinis šokis, lydėjęs ir tebelydintis, apglėbęs Vaclovą ir nebepaleidžiantis.

1946 metai – gūdus pokaris, kai Adolfo ir Malvinos Paukščių šeimoje gimė Vaclovas, saviškių švelniai šaukiamas Poviliuku. Gūdūs ir sunkūs laikai, bet aplink koks grožis – Rukšėnų kaimas Ignalinos rajone, šalia tyvuliuoja Šventas ežeras ir šiandien Vaclovą viliojantis grįžti Tėviškėn, gal ne tik ežeras… gal dar ir žuvys, gal dar kas…

– Gimiau trečias nuo galo, – juokiasi Vaclovas, mat šeimoje užaugo septyni vaikai, trys broliai ir keturios seserys.

Klausiu Vaclovo: ,,Kaip patekai iš tokio Lietuvos pakraščio į Čiurlionio menų mokyklą?“

Vaclovas mokėsi Švenčionėlių mokykloje – internate. Tais laikais Čiurlionio mokyklos pedagogai važinėdavo po visą Lietuvą ieškodami šokiui gabių vaikų. Vaclovą atrinko į Liaudies šokio klasę, jai vadovavo ir liaudies bei charakterinį šokį dėstė Juozas Gudavičius, klasikinį šokį – Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, pirmoji Lietuvos balerina.

Baigęs pirmą liaudies šokio artistų laidą, Vaclovas ilgus metus šoko ,,Lietuvos“ ansamblyje. Menu Vaclovą scenoje: techniškas, artistiškas, stiprus juodaplaukis. Tikrai stiprus, šokdamas Juozo Lingio ,,Vestuvinį šokį“ pakėlęs sukdavo dvi merginas. Ir šiandien jubiliatas pasveikintas lyg niekur nieko grakščiai susuko piruetą, net pavydu.

Baigdamas artisto karjerą, savo pirmojo šokio mokytojo J.Gudavičiaus paskatintas, mokėsi tuometiniuose Vilniaus konservatorijos  Klaipėdos fakultetuose (dabar Klaipėdos universitetas).

Prasidėjo ilgas pedagogo kelias: dėstė Vilniaus pedagoginiame institute  (šiandien Edukologijos universitetas), tebedėsto Vilniaus kolegijoje. Ir vis tautinį šokį nei Vaclovas tautinio šokio – nei tautinis šokis Vaclovo iš glėbio taip ir nepaleidžia.

Doc. Vaclovas Paukštė ilgus metus vadovavo ir kūrė šokius ,,Šviesos“ ansambliui, daug koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, o dar kiek Dainų, Gaudeamus švenčių, kur  buvo baletmeisteriu. Skelbė straipsnius kultūros spaudoje, išleido knygą ,,Polka Lietuvoje“. Paminėjau tik dalelę darbų, kuriuos Vaclovas, namuose šaukiamas Poviliuku, kilimo iš Rukšėnų kaimo, nudirbo. Darbštus, išties labai darbštus.

,, Esu karštakošis, bet nesu piktas“ – taip Vaclovas tądien pats save apibūdino. O koks tas Vaclovas iš tiesų – turbūt reikėtų klausti pačių artimiausių: žmonos Jadvygos, dukters Esteros ir anūkės Gretos.

Dar kartą su geriausiais linkėjimais, Vaclovai, kolegiškai apkabinu,

Marius Kraptavičius