Istorija ir faktai

Istorija

VILNIAUS KOLEGIJA įsteigta 2000 m. rugsėjo 1 d. reorganizavus tris Vilniaus aukštesniąsias mokyklas: Elektronikos, Ekonomikos ir Prekybos mokyklą (2000-09-01 Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 1092).

2001 m. rugsėjo 1 d. reorganizuotos ir į kolegijos struktūrą įtrauktos Vilniaus aukštesnioji medicinos ir Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio mokyklos (2001-08-24 Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymai Nr. 1229, Nr. 1230).

2002 m. rugsėjo 1 d. į Vilniaus kolegiją buvo integruotos Vilniaus aukštesnioji pedagogikos ir Vilniaus aukštesnioji technologijos mokyklos (2002-08-13 Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 1418, 2002-08-30 Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 1512).

2003 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtas Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakultetas, sujungiant Aprangos studijų centrą, reorganizuotą Vilniaus lengvosios pramonės aukštesniąją mokyklą ir Technologijų studijų centrą.

2003 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas Vilniaus kolegijos Menų studijų centras.

Šiuo metu Kolegija yra viena didžiausių Lietuvos profesinio aukštojo mokslo institucijų, atliepianti ne tik Vilniaus regiono, bet ir visos Lietuvos stojančiųjų lūkesčius. Kolegijoje studijos organizuojamos septyniuose fakultetuose: Elektronikos ir informatikos, Ekonomikos, Verslo vadybos, Sveikatos priežiūros, Agrotechnologijų, Pedagogikos, bei Menų ir kūrybinių technologijų. Pastarasis fakultetas įkurtas 2013 metais, sujungiant Menų bei Dizaino ir technologijų fakultetus.

FAKULTETŲ IŠTAKOS

Elektronikos ir informatikos fakultetas

  • 1955 m. liepos 8 d. Sovietų sąjungos Elektrotechnikos pramonės ministro įsakymu Nr.235 buvo įkurtas Vilniaus elektromechanikos technikumas, vėliau pervadintas Elektronikos technikumu.
  • 1983 m. pastatytas naujas mokomasis korpusas.
  • 1991 m. technikumas reorganizuotas į Vilniaus aukštesniąją elektronikos mokyklą.

2011041801

 

  • 2000 m. Aukštesnioji elektronikos mokykla tapo Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultetu.

Ekonomikos fakultetas

  • 1945 m. Kaune, prie LTSR Finansų ministerijos įkurtas Finansų technikumas (TSRS Liaudies Komisarų Tarybos 1945-09-10 potvarkis Nr. 13452 p. ir Aukštosios mokyklos reikalų Sąjunginio komiteto prie TSRS LKT 1945-09-17 įsakymas Nr. 643-T „Dėl finansų technikumo organizavimo Kaune).
  • 1949 m. pervardintas į Finansų ir kredito technikumą.
  • 1957 m. gruodžio 6 d. Finansų ir kredito technikumas perkeliamas į naujus rūmus Vilniuje, Naugarduko g. 5.
  • 1991 m. rugsėjo 1 d. Finansų ir kredito technikumas reorganizuotas į Vilniaus aukštesniąją ekonomikos mokyklą (LR Vyriausybės 1991-03-12 potvarkis Nr. 125 p.).
  • 2000 m. rugsėjo 1 d. Aukštesnioji ekonomikos mokykla reorganizuota į Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultetą (LR Vyriausybės 2000-08-30 nutarimas Nr. 1000).

Verslo vadybos fakultetas

  • 1946 m. rugpjūčio 14 d. Vilniuje, Benediktinų gatvėje, Lietuvos prekybos ministerija įkūrė Prekybos technikumą.
  • 1985 m. rugsėjo 1 d. Prekybos technikumas persikėlė į naujas patalpas, esančias Didlaukio g. 49.
  • 1991 m. Lietuvos Respublikos potvarkiu Prekybos technikumas reorganizuotas į Vilniaus aukštesniąją prekybos mokyklą.
  • 2000 m. Aukštesnioji prekybos mokykla tapo Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultetu.

Sveikatos priežiūros fakultetas

  • 1940 m. sausio 1 d. tik ką Lietuvai sugrąžintame Vilniuje Vidaus reikalų ministro p. K. Skučo įsakymu Nr. 5479 įkurta Vilniaus akušerių mokykla.
  • Ne kartą keitėsi mokyklos pavadinimai ir adresai: 1966 m. vadinamoji Vilniaus medicinos mokykla 1986 m. rugsėjo mėn. 1 d. persikelia į naujo mokomojo korpuso patalpas, esančias Didlaukio g. 45 Baltupiuose.
  • 1991 m. LR Vyriausybės potvarkiu mokykla reorganizuota į Vilniaus aukštesniąją medicinos mokyklą.
  • 2001m. rugsėjo 1 d. Vilniaus aukštesnioji medicinos mokykla reorganizuota į Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetą.

Agrotechnologijų fakultetas

  • 1918 m. rugsėjo mėn. Vilniuje, Sėlių gatvėje, buvo įsteigta žemesnioji sodininkystės mokykla.
  • 1990 m įkuriama Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio mokykla.
  • 2000 m panaikintas žemės ūkio skyrius, plečiamas priėmimas į aukštesniąją mokyklą, sparčiai pertvarkoma mokymo bazė, parengtos ir patvirtintos kolegijos studijų programos.
  • 2001 m. rugsėjo 1 d. Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio mokykla reorganizuota į Vilniaus kolegijos Buivydiškių žemės ūkio studijų centrą.
  • 2004 m. Buivydiškių studijų centras reorganizuotas į Agrotechnologijų fakultetą (ATF).

Pedagogikos fakultetas

  • 1940 m. rugsėjo 1 d. Trakuose įkurta lietuviška Mokytojų seminarija.
  • 1957 m. Mokytojų seminarija perkelta į Vilnių.
  • 1958 m. pavadinta Vilniaus pedagogine mokykla.
  • 1991 m. reorganizuota į Vilniaus aukštesniąją pedagogikos mokyklą.
  • 2002 m. Vilniaus aukštesnioji pedagogikos mokykla reorganizuota į Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetą (PDF).

Dizaino ir technologijų fakultetas

  • 1953 m. rugpjūčio 15 d. buvusios trikotažininkų profesinės mokyklos patalpose, Gerosios Vilties g. 19, įkuriamas Vilniaus lengvosios pramonės technikumas.
  • 1953 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos verslinės kooperacijos tarybos nutarimu Nr. 16 įsteigtas Vilniaus technologijos technikumas. Technikumas ruošė besikuriančiai Lietuvos pramonei reikalingus silikatų rišamųjų medžiagų, keramikos, plastmasių perdirbimo technikus – technologus.
  • 1991 m. LR Vyriausybės potvarkiu Vilniaus technologijos ir Vilniaus lengvosios pramonės technikumai reorganizuojami į Vilniaus aukštesniąją technologijos mokykląVilniaus aukštesniąją lengvosios pramonės mokyklą ir Vilniaus aukštesniąją lengvosios pramonės mokyklą .
  • 2002 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus aukštesnioji technologijos mokykla reorganizuota į Vilniaus kolegijos Technologijos studijų centrą, 2002 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus aukštesniosios lengvosios pramonės mokyklos bazėje įkuriamas Vilniaus kolegijos Aprangos studijų centras.
  • 2003 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtas Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakultetas, sujungiant Vilniaus kolegijos Technologijos studijų centrą, Aprangos studijų centrą ir reorganizuotą Vilniaus aukštesniąją lengvosios pramonės mokyklą.

Menų fakultetas

  • 1940 m. spalio 1 d. Vilniuje buvo įkurta muzikos mokykla. 1946 m. ji persikraustė į patalpas Gorkio gatvėje (dabar Didžioji g. 38). 1949 m. mirus iškiliam Lietuvos kompozitoriui ir dirigentui Juozui Tallat Kelpšai, mokykla buvo pavadinta jo vardu.
  • 1949 m. įkurtas bibliotekininkus rengiantis technikumas, 1954 m. pervadintas Vilniaus kultūros mokykla. Be bibliotekininkų, šioje mokykloje buvo rengiami saviveiklinių chorų vadovai ir dramos režisieriai.
  • 1993 m. liepos mėnesį šios dvi mokyklos buvo sujungtos į vieną ir naujasis darinys pavadintas Vilniaus konservatorija. Mokykloje veikė keturi skyriai: Muzikos pedagogikos, Šokio pedagogikos, Estradinės muzikos ir Kultūros vadybos. Vilniaus konservatorijos padaliniai įsikūrę Didžiojoje g. 36 ir 38, Žemaitijos g. 4 ir Lydos g. 3.
  • Įgyvendinant švietimo reformą, nuo 2001 metų Muzikos skyrius imtas palaipsniui reformuoti į keturmetę gimnaziją, kitų trijų skyrių pagrindu 2003 m. rugsėjo pirmąją dieną buvo suformuotas Vilniaus kolegijos Menų studijų centras (MSC).
  • 2004 m. Menų studijų centras reorganizuotas į Menų fakultetą (MEF).

 

Faktai

Studentai

2019 m. spalio 1 d. duomenimis, Vilniaus kolegijoje studijuoja 6561 studentai.

2019 m. į pirmą kursą priimti 2220 studentų. Iš jų į valstybės finansuojamas vietas priimti 1595 (71 proc.). Vilniaus kolegijos studijų programas pasirinko 76 „šimtukininkai“ (per brandos egzaminus gavę bent vieną 100 balų įvertinimą).

64,62 proc. visų studentų sudaro merginos, 35,38 proc. – vaikinai.

71,12 proc. studentų studijas finansuoja valstybė, likusieji už studijas moka savo lėšomis.

28 studentai, studijuojantys savo lėšomis, gauna studijų stipendiją, kurios dydis lygus faktinei, ne didesnei už norminę, studijų kainai.

44 studentai, studijuojantys savo lėšomis, gauna studijų stipendiją, kurios dydis lygus faktinei, ne didesnei už norminę, studijų kainai.

10 studentų gauna tikslinį finansavimą.

396 studentai gauna skatinamąją stipendiją ir dar 32 – vardines, rėmėjų ar tikslines stipendijas.

228 studentai studijuoja anglų kalba.

Didžiausia studentų dalis (57,17 proc.) yra 19-21 metų amžiaus grupėje, o amžiaus grupėje nuo 55 iki 59 metų yra 18 studentų.

Visą studijų programą studijuoja 75 studentų užsieniečių.

2019 m. studijas baigė 1355 studentai.

Per visą Vilniaus kolegijos gyvavimo laikotarpį kolegiją baigė 34 741 absolventai; iš jų koleginių studijų programas – 31 132 absolventų.

 

Studijos

Vilniaus kolegija 2019–2020 m. m. vykdo studijas pagal 39 koleginių studijų programas.

Studijų programa Kūrybiškumas ir verslo inovacijos yra jungtinė studijų programa, vykdoma kartu su Portugalijos ir Estijos aukštosiomis mokyklomis (Polytechnic Institute of Porto ir Estonian Entrepreneurship University of Applied Sciences).

Tarptautinio verslo ir Turizmo vadybos studijų programų studentams suteikiama galimybė gauti dvigubą bakalauro laipsnį: verslo vadybos profesinį bakalaurą Vilniaus kolegijoje ir tarptautinio pardavimo ir rinkodaros vadybos – Šiaurės Danijos universitetiniame koledže, Aalborge, Danijoje.

12 studijų programų vykdoma tik Vilniaus kolegijoje, 10 – gali būti vykdomos ir nuotoliniu būdu, o 8 – ir anglų kalba.

Vykdomos studijų programos priskirtos 12 studijų krypčių grupių. Tai informatikos, fiziniai, inžinerijos, technologijų, sveikatos, veterinarijos, žemės ūkio, socialiniai, ugdymo, humanitariniai mokslai, verslo ir viešoji vadyba, menai.

Sėkmingai baigusiems studijas suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis arba – profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija, jei įgyjama valstybės reglamentuojama profesinė kvalifikacija (pedagogas, bendrosios praktikos slaugytojas, dietistas, biomedicinos technologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas, veterinarijos felčeris).

Studijų programose praktikos ir praktinis mokymas sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų programos apimties.

Vilniaus kolegijos studentai praktikas atlieka kolegijoje ir Lietuvos bei užsienio įstaigose ir įmonėse. Praktikos kolegijoje, priklausomai nuo studijų programos, vyksta praktinio mokymo centruose, praktinio mokymo firmose, laboratorijose, kompiuterių klasėse. Praktikos už kolegijos ribų atliekamos Lietuvos ir užsienio įstaigose, verslo organizacijose, pramonės įmonėse, gydymo įstaigose, vaikų darželiuose, mokyklose ir pan.

Vilniaus kolegijoje įskaitomi studento ankstesnio mokymosi kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje pasiekimai.

Vilniaus kolegija vykdo neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų  švietimo programas, kvalifikacijos tobulinimo kursus.

2018–2019 mokslo metais 2988 Lietuvos gyventojai Vilniaus kolegijoje tobulino kvalifikaciją dalyvaudami neformaliojo suaugusiųjų  švietimo programose ir kursuose.

2018-2019 m. m. Vilniaus kolegijos vidiniuose mokymuose iš viso dalyvavo 877 darbuotojai.

Vilniaus kolegijoje asmens prašymu gali būti vertinami ir pripažįstami jo pasiekimai įgyti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu.

 

Dėstytojai

2019 m. spalio 1 d. duomenimis, Vilniaus kolegijoje dirba 453 dėstytojai. Iš jų 0,44 proc. sudaro profesoriai, 14,82 proc. – docentai, 81,42 proc. – lektoriai ir 3,32 proc. – asistentai. 72 dėstytojai turi mokslo laipsnį, 6 yra pripažinti menininkai.

26 dėstytojai studijuoja doktorantūroje.

 

Infrastruktūra

Vilniaus kolegijos padaliniai nuo rudens yra įsikūrę 9-se pastatuose. Kolegija patikėjimo teise valdo virš 100 000 kv. m. pastatų bendro ploto.

Vilniaus kolegijos studentai apgyvendinami 7 bendrabučiuose.

Vilniaus kolegijoje veikia virš 70 laboratorijų ir praktinio mokymo centrų, kuriuose studentai ir dėstytojai atlieka įvairaus pobūdžio tyrimus, mokslo, meno ir verslo projektus.

Vilniaus kolegijos bibliotekos fonduose yra 163253 fiz. vnt. 47097 pavadinimų leidinių (dokumentų).

2019 m. įsigyta 2581 fiz. vnt. 1105 pavadinimų leidinių, prenumeruoti 176 komplektai 118 pavadinimų periodinių leidinių.

Vilniaus kolegijos bibliotekos skaityklose yra 357 darbo vietos, o internetinėse skaityklose – 81 darbo vieta.