Istorija ir faktai

Istorija

VILNIAUS KOLEGIJA įsteigta 2000 m. rugsėjo 1 d. reorganizavus tris Vilniaus aukštesniąsias mokyklas: Elektronikos, Ekonomikos ir Prekybos mokyklą (2000-09-01 Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 1092).

2001 m. rugsėjo 1 d. reorganizuotos ir į kolegijos struktūrą įtrauktos Vilniaus aukštesnioji medicinos ir Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio mokyklos (2001-08-24 Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymai Nr. 1229, Nr. 1230).

2002 m. rugsėjo 1 d. į Vilniaus kolegiją buvo integruotos Vilniaus aukštesnioji pedagogikos ir Vilniaus aukštesnioji technologijos mokyklos (2002-08-13 Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 1418, 2002-08-30 Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. 1512).

2003 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtas Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakultetas, sujungiant Aprangos studijų centrą, reorganizuotą Vilniaus lengvosios pramonės aukštesniąją mokyklą ir Technologijų studijų centrą.

2003 m. rugsėjo 1 d. įsteigtas Vilniaus kolegijos Menų studijų centras.

Šiuo metu Kolegija yra viena didžiausių Lietuvos profesinio aukštojo mokslo institucijų, atliepianti ne tik Vilniaus regiono, bet ir visos Lietuvos stojančiųjų lūkesčius. Kolegijoje studijos organizuojamos septyniuose fakultetuose: Elektronikos ir informatikos, Ekonomikos, Verslo vadybos, Sveikatos priežiūros, Agrotechnologijų, Pedagogikos, bei Menų ir kūrybinių technologijų. Pastarasis fakultetas įkurtas 2013 metais, sujungiant Menų bei Dizaino ir technologijų fakultetus.

FAKULTETŲ IŠTAKOS

Elektronikos ir informatikos fakultetas

  • 1955 m. liepos 8 d. Sovietų sąjungos Elektrotechnikos pramonės ministro įsakymu Nr.235 buvo įkurtas Vilniaus elektromechanikos technikumas, vėliau pervadintas Elektronikos technikumu.
  • 1983 m. pastatytas naujas mokomasis korpusas.
  • 1991 m. technikumas reorganizuotas į Vilniaus aukštesniąją elektronikos mokyklą.

2011041801

 

  • 2000 m. Aukštesnioji elektronikos mokykla tapo Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakultetu.

Ekonomikos fakultetas

  • 1945 m. Kaune, prie LTSR Finansų ministerijos įkurtas Finansų technikumas (TSRS Liaudies Komisarų Tarybos 1945-09-10 potvarkis Nr. 13452 p. ir Aukštosios mokyklos reikalų Sąjunginio komiteto prie TSRS LKT 1945-09-17 įsakymas Nr. 643-T „Dėl finansų technikumo organizavimo Kaune).
  • 1949 m. pervardintas į Finansų ir kredito technikumą.
  • 1957 m. gruodžio 6 d. Finansų ir kredito technikumas perkeliamas į naujus rūmus Vilniuje, Naugarduko g. 5.
  • 1991 m. rugsėjo 1 d. Finansų ir kredito technikumas reorganizuotas į Vilniaus aukštesniąją ekonomikos mokyklą (LR Vyriausybės 1991-03-12 potvarkis Nr. 125 p.).
  • 2000 m. rugsėjo 1 d. Aukštesnioji ekonomikos mokykla reorganizuota į Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultetą (LR Vyriausybės 2000-08-30 nutarimas Nr. 1000).

Verslo vadybos fakultetas

  • 1946 m. rugpjūčio 14 d. Vilniuje, Benediktinų gatvėje, Lietuvos prekybos ministerija įkūrė Prekybos technikumą.
  • 1985 m. rugsėjo 1 d. Prekybos technikumas persikėlė į naujas patalpas, esančias Didlaukio g. 49.
  • 1991 m. Lietuvos Respublikos potvarkiu Prekybos technikumas reorganizuotas į Vilniaus aukštesniąją prekybos mokyklą.
  • 2000 m. Aukštesnioji prekybos mokykla tapo Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultetu.

Sveikatos priežiūros fakultetas

  • 1940 m. sausio 1 d. tik ką Lietuvai sugrąžintame Vilniuje Vidaus reikalų ministro p. K. Skučo įsakymu Nr. 5479 įkurta Vilniaus akušerių mokykla.
  • Ne kartą keitėsi mokyklos pavadinimai ir adresai: 1966 m. vadinamoji Vilniaus medicinos mokykla 1986 m. rugsėjo mėn. 1 d. persikelia į naujo mokomojo korpuso patalpas, esančias Didlaukio g. 45 Baltupiuose.
  • 1991 m. LR Vyriausybės potvarkiu mokykla reorganizuota į Vilniaus aukštesniąją medicinos mokyklą.
  • 2001m. rugsėjo 1 d. Vilniaus aukštesnioji medicinos mokykla reorganizuota į Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetą.

Agrotechnologijų fakultetas

  • 1918 m. rugsėjo mėn. Vilniuje, Sėlių gatvėje, buvo įsteigta žemesnioji sodininkystės mokykla.
  • 1990 m įkuriama Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio mokykla.
  • 2000 m panaikintas žemės ūkio skyrius, plečiamas priėmimas į aukštesniąją mokyklą, sparčiai pertvarkoma mokymo bazė, parengtos ir patvirtintos kolegijos studijų programos.
  • 2001 m. rugsėjo 1 d. Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio mokykla reorganizuota į Vilniaus kolegijos Buivydiškių žemės ūkio studijų centrą.
  • 2004 m. Buivydiškių studijų centras reorganizuotas į Agrotechnologijų fakultetą (ATF).

Pedagogikos fakultetas

  • 1940 m. rugsėjo 1 d. Trakuose įkurta lietuviška Mokytojų seminarija.
  • 1957 m. Mokytojų seminarija perkelta į Vilnių.
  • 1958 m. pavadinta Vilniaus pedagogine mokykla.
  • 1991 m. reorganizuota į Vilniaus aukštesniąją pedagogikos mokyklą.
  • 2002 m. Vilniaus aukštesnioji pedagogikos mokykla reorganizuota į Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetą (PDF).

Dizaino ir technologijų fakultetas

  • 1953 m. rugpjūčio 15 d. buvusios trikotažininkų profesinės mokyklos patalpose, Gerosios Vilties g. 19, įkuriamas Vilniaus lengvosios pramonės technikumas.
  • 1953 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos verslinės kooperacijos tarybos nutarimu Nr. 16 įsteigtas Vilniaus technologijos technikumas. Technikumas ruošė besikuriančiai Lietuvos pramonei reikalingus silikatų rišamųjų medžiagų, keramikos, plastmasių perdirbimo technikus – technologus.
  • 1991 m. LR Vyriausybės potvarkiu Vilniaus technologijos ir Vilniaus lengvosios pramonės technikumai reorganizuojami į Vilniaus aukštesniąją technologijos mokykląVilniaus aukštesniąją lengvosios pramonės mokyklą ir Vilniaus aukštesniąją lengvosios pramonės mokyklą .
  • 2002 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus aukštesnioji technologijos mokykla reorganizuota į Vilniaus kolegijos Technologijos studijų centrą, 2002 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus aukštesniosios lengvosios pramonės mokyklos bazėje įkuriamas Vilniaus kolegijos Aprangos studijų centras.
  • 2003 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtas Vilniaus kolegijos Dizaino ir technologijų fakultetas, sujungiant Vilniaus kolegijos Technologijos studijų centrą, Aprangos studijų centrą ir reorganizuotą Vilniaus aukštesniąją lengvosios pramonės mokyklą.

Menų fakultetas

  • 1940 m. spalio 1 d. Vilniuje buvo įkurta muzikos mokykla. 1946 m. ji persikraustė į patalpas Gorkio gatvėje (dabar Didžioji g. 38). 1949 m. mirus iškiliam Lietuvos kompozitoriui ir dirigentui Juozui Tallat Kelpšai, mokykla buvo pavadinta jo vardu.
  • 1949 m. įkurtas bibliotekininkus rengiantis technikumas, 1954 m. pervadintas Vilniaus kultūros mokykla. Be bibliotekininkų, šioje mokykloje buvo rengiami saviveiklinių chorų vadovai ir dramos režisieriai.
  • 1993 m. liepos mėnesį šios dvi mokyklos buvo sujungtos į vieną ir naujasis darinys pavadintas Vilniaus konservatorija. Mokykloje veikė keturi skyriai: Muzikos pedagogikos, Šokio pedagogikos, Estradinės muzikos ir Kultūros vadybos. Vilniaus konservatorijos padaliniai įsikūrę Didžiojoje g. 36 ir 38, Žemaitijos g. 4 ir Lydos g. 3.
  • Įgyvendinant švietimo reformą, nuo 2001 metų Muzikos skyrius imtas palaipsniui reformuoti į keturmetę gimnaziją, kitų trijų skyrių pagrindu 2003 m. rugsėjo pirmąją dieną buvo suformuotas Vilniaus kolegijos Menų studijų centras (MSC).
  • 2004 m. Menų studijų centras reorganizuotas į Menų fakultetą (MEF).

 

Faktai

Studentai 

2020 m. spalio 1 d. duomenimis Vilniaus kolegijoje (toliau – Kolegija) studijuoja 6382 studentai, iš jų – 64,93 moterys, kas sudaro 64,84 proc.

2020 m. į pirmą kursą priimti 2045 studentai. Iš jų į valstybės finansuojamas vietas priimti 1316 (64 proc.). Kolegijos studijų programas pasirinko 66 „šimtukininkai“ (per valstybinius brandos egzaminus gavę bent vieną 100 balų įvertinimą).

69,15 proc. studentų studijas finansuoja valstybė, likusieji už studijas moka savo lėšomis.

16 studentų studijuoja savo lėšomis ir gauna studijų stipendiją.

834 studentai gauna skatinamąją stipendiją, 193 – vardines, rėmėjų ar tikslines stipendijas.

255 studentai studijuoja anglų kalba.

Didžiausia studentų dalis (51,07 proc.) yra 19-21 metų amžiaus grupėje, o amžiaus grupėje nuo 55 iki 64 metų yra 20 studentų.

Visą studijų programą studijuoja 117 užsieniečiai.

2020 m. studijas baigė 1522 studentai, iš jų 42 užsieniečiai.

Per visą Kolegijos gyvavimo laikotarpį kolegiją baigė 36 263 absolventai; iš jų koleginių studijų programas – 32 654 absolventai.

 

Studijos

Kolegija 2020–2021 m. m. vykdo studijas pagal 44 koleginių studijų programas.

Kūrybiškumo ir verslo inovacijų studijų programa  yra jungtinė, vykdoma kartu su Portugalijos ir Estijos aukštosiomis mokyklomis (Polytechnic Institute of Porto ir Estonian Entrepreneurship University of Applied Sciences).

Kolegijoje vykdomos studijų programos priskirtos 12 studijų krypčių grupių. Tai informatikos, fiziniai, inžinerijos, technologijų, sveikatos, veterinarijos, žemės ūkio, socialiniai, ugdymo, humanitariniai mokslai, verslo ir viešoji vadyba, menai.

Sėkmingai baigusiems studijas suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis arba – profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija, jei įgyjama valstybės reglamentuojama profesinė kvalifikacija (pedagogas, bendrosios praktikos slaugytojas, dietistas, biomedicinos technologas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas, veterinarijos felčeris).

Studijų programose praktikos ir praktinis mokymas sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų programos apimties.

Kolegijos studentai praktikas atlieka kolegijoje ir Lietuvos bei užsienio įstaigose ir įmonėse. Praktikos kolegijoje, priklausomai nuo studijų programos, vyksta praktinio mokymo centruose, praktinio mokymo firmose, laboratorijose, kompiuterių klasėse. Praktikos už kolegijos ribų atliekamos Lietuvos ir užsienio įstaigose, verslo organizacijose, pramonės įmonėse, gydymo įstaigose, vaikų darželiuose, mokyklose ir pan.

Kolegijoje įskaitomi studento ankstesnio mokymosi kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje pasiekimai.

Kolegija vykdo neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų  švietimo programas, kvalifikacijos tobulinimo kursus.

2019-2020 m. m. Kolegijos vidiniuose mokymuose iš viso dalyvavo 871 darbuotojas.

Vilniaus kolegijoje asmens prašymu gali būti vertinami ir pripažįstami jo pasiekimai įgyti neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu.

 

Dėstytojai

2020 m. spalio 1 d. duomenimis, Kolegijoje dirba 460 dėstytojai. Iš jų 0,65 proc. sudaro profesoriai, 17,21 proc. – docentai, 78,43 proc. – lektoriai ir 3,70 proc. – asistentai. 89 dėstytojai turi mokslo laipsnį, 23 yra pripažinti menininkai.

27 dėstytojai studijuoja doktorantūroje.

 

Infrastruktūra

Kolegijos padaliniai yra įsikūrę 7-se pastatuose. Kolegija patikėjimo teise valdo virš 97 000 kv. m. pastatų bendro ploto.

Kolegijos studentai gyvena 7 Kolegijos bendrabučiuose.

Kolegijoje veikia virš 70 laboratorijų ir praktinio mokymo centrų, kuriuose studentai ir dėstytojai atlieka įvairaus pobūdžio tyrimus, mokslo, meno ir verslo projektus.

Kolegijos bibliotekos fonduose yra 155606 fiz. vnt. 45787 pavadinimų leidinių (dokumentų).

2020 m. įsigyta 1691 fiz. vnt. 590 pavadinimų leidinių, prenumeruoti 176 komplektai 118 pavadinimų periodinių leidinių.

Kolegijos bibliotekos skaityklose yra 294 darbo vietos, iš jų kompiuterizuotos – 64 darbo vietos.