Jūsų skaitmeninė tapatybė šiandien vertingesnė už piniginę: ekspertai įspėja – pavogti galima ne tik pinigus, bet ir gyvenimą
Dar prieš dešimtmetį didžiausia baimė buvo pamesti piniginę. Šiandien ekspertai sako – daug pavojingiau prarasti savo skaitmeninę tapatybę. Nes kartu galite netekti ne tik pinigų, bet ir prisijungimo prie banko paskyros, sveikatos sistemos, elektroninio pašto, darbovietės dokumentų, nuotraukų, kontaktų ar net savo vardo internete.
Ir blogiausia tai, kad dažniausiai sukčiams nereikia „nulaužti“ sudėtingų sistemų. Pakanka, kad žmogus paspaustų vieną nuorodą.
„Dažnu atveju skaitmeninė tapatybė šiandien net vertingesnė už piniginę“, – sako Vilniaus kolegijos (VIKO) Informacijos sistemų katedros dėstytojas Vaidas Valukonis.
„Piniginėje turime ribotą sumą, o skaitmeninė tapatybė atveria prieigą prie visų mūsų resursų. Perėmus vieną svarbų elementą, galima „atsirakinti“ visą žmogaus skaitmeninį gyvenimą“, – aiškina jis.
5 minutės internete – ir jūs jau „pažįstami“
Daugelis vis dar galvoja: „Aš nieko ypatingo nekeliu, manęs tai neliečia.“ Tačiau ekspertai sako priešingai – šiandien apie žmogų galima sužinoti labai daug net tada, kai jis pats beveik nieko neviešina.
„Per penkias minutes galima suprasti: kas esate, kuo užsiimate, kuo domitės, su kuo bendraujate. Ir dažnai tai būna ne jūsų pačių įkelta informacija“, – sako V. Valukonis.
VIKO studentams apie kibernetinį saugumą ir duomenų apsaugą dėstantis V.Valukonis sako, kad sudėlioti tapatybės dėlionę leidžia nuotraukos, senos paskyros, kitų žmonių žymėjimai, draugų anketos, komentarai, vieši duomenys. Ir tada, pasak eksperto, prasideda manipuliacijos: kuriamos netikros paskyros, apsimetama pažįstamais, manipuliuojama žmogaus pasitikėjimu.
Remiantis statistiniais duomenimis, vidutinis europietis turi daugiau kaip 90 įvairiausių paskyrų internete. Kiekviena jų – potencialus įėjimo taškas sukčiams.
Sukčių taktika: emocija, skuba ir pasitikėjimas
Ekspertai sako, kad sukčiai šiandien dažniausiai taikosi ne į technologijas, o į žmogų. Dažnai remiamasi psichologija.
„Galima netgi išskirti tipinius scenarijus: jūsų paskyra bus užblokuota; skubiai reikia pagalbos; laimėjote prizą. Beveik viskas remiasi trimis dalykais: skubumu, emocija ir pasitikėjimu, žmogaus prašoma atskleisti tam tikrus duomenis, paspausti nuorodą, patvirtinti tapatybę“, – į atsikartojantį sukčių braižą atkreipia dėmesį pašnekovas.
Jam antrina ir Arūnas Girdziušas, kibernetinio saugumo ir IT infrastruktūros apsaugos srityje veikiančios startuolio kompanijos „CYBORA“ direktorius. Pasak jo, pastaraisiais metais stebima ir nauja tendencija – keičiasi puolamasis hakerių vektorius, nes dirbtinis intelektas sukčiams atvėrė visiškai naujas galimybes.
„DI šiandien gali sukurti nulaužtos tapatybės vaizdą, balsą ir taip apgauti žmogų“, – perspėja A. Girdziušas ir pažymi, kad žmonės priprato prie informacinio triukšmo ir į viską reaguoja labai greitai, pamiršta kritinį vertinimą, neatsargiai spaudžia nuorodas, pasitikuo tuo, ką mato ekrane.
Lietuvos policija įspėja, kad sukčiai vis dažniau apsimeta Valstybine mokesčių inspekcija, ryšio operatoriumi, siuntų kompanijomis, bankais ir ragina nespausti ant įtartinų nuorodų, neparsisiųsti prikabintų failų, neatskleisti bankininkystės kodų ar banko kortelės numerio.
Viena klaida gali kainuoti labai brangiai
Kibernetinio saugumo specialistai sako, kad šiandien pavogta tapatybė gali sugriauti net ir sėkmingus verslus.
„Pavogus duomenis galima apsimesti įmonės vadovu ir sukelti didžiulę finansinę bei reputacinę žalą. Taip gali išplaukti milijonai “, – sako A. Girdziušas.
Anot jo, ypač pavojinga tai, kad daugelis mažesnių įmonių vis dar neįvertina rizikų, neturi IT duomenų apsaugos specialistų ar vis dar nesilaiko BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
„Labai daug įmonių galvoja: kol mūsų nepalietė, tol nieko nedarome, arba galvoja, kad jų veikla neįdomi sukčiams, tačiau sukčiai visada atranda sąsajas. Pavyzdžiui, iš pirmo žvilgsnio pavogta maisto gamybos įmonės darbuotojo tapatybė gali neatrodyti kaip aukštos rizikos, tačiau, jei įvertintume tai, kad ta įmonė galėjo teikti savo paslaugas kokiai valstybinei įmonei, duomenų apsaugos rizika smarkiai išauga“, – sako jis.
Ekspertas primena ir dar vieną dažną klaidą – jungimąsi prie viešų „Wi-Fi“ tinklų oro uostuose, kavinėse ar viešose vietose.
„Žmonės naršo internete, o tuo pačiu metu gali būti skenuojami jų įrenginiai“, – perspėja jis.
Didžiausias iššūkis ateityje – ne technologijos, o žmonės
Specialistai sako, kad artimiausiais metais skaitmeninės tapatybės tema taps dar svarbesnė. Europos sąjunga jau ruošia bendrą skaitmeninės tapatybės sistemą, kurioje bus laikomi asmens dokumentai, vairuotojų pažymėjimai, kiti oficialūs asmens duomenys.
„Be skaitmeninės erdvės gyvenimas tampa lėtesnis, labiau ritobtas. Todėl labai svarbu balansas. Nebūtina dingti iš interneto, bet reikia kontroliuoti, ką ir kur paliekame. Manau, kiekvienas, turime labiau saugoti savo pagrindines paskyras, naudoti papildomą dviejų veiksnių autentifikaciją, skirtingus slaptažodžius ir reguliariai peržiūrėti savo mobiliojo įrenginio nustatymus”, – sako VIKO Informacijos saugos elektroninėje erdvėje tyrimų laboratorijos vedėjas ir dėstytojas V. Valukonis ir priduria, kad kartu su skaitmeninėmis paslaugomis augs ir kibernetinio saugumo specialistų poreikis.
„Reikės vis daugiau žmonių, kurie išmanytų kibernetinį saugumą, duomenų apsaugą, skaitmeninę tapatybę ir gebėtų edukuoti visuomenę“, – pabrėžia pašnekovas.
