Apie lietuvių gestų kalbos vertėjus VIKO atstovių komentarai LRT radijo laidoje „Ryto garsai“
Lietuvoje šiuo metu dirba tik 115 lietuvių gestų kalbos vertėjų, todėl kurčiųjų bendruomenė vis dar susiduria su informacijos prieinamumo ir socialinės įtraukties iššūkiais. Šiai temai pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio – Seimo narė Ligita Girskienė buvo pasiūliusi keisti Švietimo įstatymą ir lietuvių gestų kalbą įtraukti į pasirenkamųjų dalykų sąrašą mokyklose. Nors iniciatyvai pritarė Seimo Žmogaus teisių komitetas, jai nepritarė nei Vyriausybė, nei Seimas.
Ši tema buvo aptarta ir LRT radijo laidoje „Ryto garsai“, kurioje dalyvavo Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė ir lietuvių gestų kalbos vertimo studijų studentė Viktorija Zmejevskytė.
Laidoje pabrėžta, kad Vilniaus kolegija yra vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, rengianti lietuvių gestų kalbos vertėjus. Studijų metu būsimi specialistai mokosi ne tik daugiau kaip 8 tūkstančius ženklų apimančios lietuvių gestų kalbos, bet ir gestakalbėje komunikacijoje itin svarbių mimikos, žvilgsnio bei kūno kalbos subtilybių.
Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė pažymėjo, kad nuo 2002 metų Vilniaus kolegijoje parengta apie 250 lietuvių gestų kalbos vertėjų. Vis dėlto pastaraisiais metais mažėja stojančiųjų skaičius, o studijas baigia ne visi įstojusieji. Pasak dekanės, šiemet studijas baigs rekordiškai mažai studentų.
V. Juškienė taip pat akcentavo, kad lietuvių gestų kalbos mokymasis reikalauja daug laiko ir nuoseklaus darbo. Per trejus studijų metus studentai siekia pasiekti B2–C1 kalbos mokėjimo lygį, tačiau visiškam kalbos įvaldymui dažnai prireikia dar daugiau praktinės patirties.
Laidoje buvo atsakyta ir į dažnai kylantį klausimą, ar lietuvių gestų kalbos vertimo studijas baigę absolventai gali dirbti mokytojais. Kaip pabrėžė V. Juškienė, šios studijos suteikia vertėjo, o ne pedagogo kvalifikaciją, todėl norint dirbti mokykloje mokytoju būtina įgyti pedagogo kvalifikaciją.
Savo įžvalgomis dalinosi ir lietuvių gestų kalbos vertimo studijų studentė Viktorija Zmejevskytė. Ji pasakojo, kad nors girdi apie gestakalbių mokytojų poreikį, dar didesnis specialistų trūkumas jaučiamas vertėjavimo srityje, todėl savo profesinį kelią planuoja sieti būtent su lietuvių gestų kalbos vertėjo darbu.
Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorė Ramunė Leonavičienė pabrėžė, kad gestų kalbos vertėjų trūkumas didina atskirtį tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų bendruomenių, todėl kvalifikuotų specialistų rengimas išlieka itin svarbus siekiant užtikrinti lygiavertį informacijos ir paslaugų prieinamumą.
Visą laidos pokalbį galite klausyti nuo 01:53:18 čia.
