Bendras pakviestųjų studijuoti Vilniaus kolegijoje skaičius – 2 478, iš jų į valstybės finansuojamas vietas pakviesti 1 739 stojantieji.  Pagal pakviestųjų skaičių Vilniaus kolegija yra antra po Vilniaus universiteto.
Net 4 Vilniaus kolegijos studijų programos – Programų sistemos, Bendrosios praktikos slauga, Informacijos sistemos, Tarptautinis verslas – pateko tarp 10 koleginių studijų programų, kurios surinko didžiausią valstybės finansuojamų vietų studentų skaičių.
Taip pat tarp dešimt didžiausią valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų su stipendija ar be jos studentų skaičių surinkusių koleginių studijų programų yra  4 Vilniaus kolegijos studijų programos – Bendrosios praktikos slauga, Programų sistemos, Tarptautinis verslas, Buhalterinė apskaita.
Vilniaus kolegijos nėra studijų programų, kurios nepritraukė nė vieno  studento,  sąraše.
Primename, kad sutartys su pakviestaisiais studijuoti pasirašomos Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultete, Didlaukio g. 49, iki liepos 28 d. 17 val.
Nuo liepos 29 d. 16 val. iki liepos 31 d. 17 val. vyks antrasis pagrindinio priėmimo etapas. Daugiau informacijos lamabpo.lt

reklamukaiRYŠIAI SU VISUOMENE –  tai nauja akredituota VILNIAUS KOLEGIJOS studijų programa, atitinkanti naujausias rinkos poreikių tendencijas, baigusiems suteiksianti profesinio viešųjų ryšių bakalauro laipsnį.

Apie šią VK Verslo vadybos fakultete pradedamą vykdyti studijų programą kalbamės su viena iš kūrėjų grupės narių, Reklamos ir komunikacijos katedros lektore Ramune Hazir.

Kokiems būsimiems studentams skirta ši programa? Apibūdinkite būsimus studentus, kurie studijuos šią programą.

Manau, kad laikai, kai žiniasklaida, ryšiai su visuomene ir, apskritai, komunikacija buvo tik geriausiųjų pasirinkimas, praėjo. Požiūris, jog šiuos dalykus gali studijuoti tik raštingieji humanitarai, taip pat yra klaidingas ir tai įrodo esama rinkos situacija – raštingųjų turime, o mąstančių ir gebančių strateguoti?
Taigi, akivaizdu, kad atėjo laikas ruošti ne paprastus specialistus ir jau net nebe vadovų grandį, o savo srities lyderius. Būsimus studentus tokius ir įsivaizduoju – revoliucingas, drąsias ir veržlias asmenybes, nebijančias jokių kliūčių ir iššūkių. Tai ta karta, kuri norės ir gebės pakeisti pasaulį.

Kokie šios naujos studijų programos privalumai ir išskirtinumai?

Pradedant modulių sistema, dvikalbiu dėstymu ir baigiant specialiomis disciplinomis bei dėstytojų-praktikų ratu – bus labai inovatyvu. Kuriant studijų programą, atsižvelgta į daugelį veiksnių – rinkos tendencijas, procesus pasaulinėje erdvėje, studentų ir ryšių su visuomene profesionalų lūkesčius, perspektyviausias disciplinas ir sritis.

Kokie veiksniai paskatino kurti naują studijų programą?

Pastaraisiais dešimtmečiais visuomenės gyvenimo tempas sparčiai auga: palyginus, per trumpą laiką gauname tiek informacijos, kiek ankstesnės kartos sugeneruodavo tik per kelis tūkstančius metų. Tuo tarpu studijų programose ši tendencija neretai lieka lyg nuošalyje – pamirštama, kad komunikacijos mokslai sparčiai vystosi ir sukuriamos tokios studijų programos, kurios veiksnios tik keletą metų, o neatnaujinamos tiesiog morališkai sensta.
Kurdama naują studijų programą, darbo grupė įveikė šias problemas: tai – ne šiandienos, tai – rytojaus studijų programa, su labai aiškiais tikslais ir mokymo kryptimis, subalansuota teorija ir praktika.

Kokie studentų gebėjimai bus ugdomi, kokių kompetencijų įgis studijuojantieji?

Sakyčiau, kad visi, kurių dažnai pasigendama ryšių su visuomene srityje – nuo ryšių esmės, funkcijų, pagrindinių principų išmanymo iki ryšių su visuomene vadybos principų organizacijoje, nuo gebėjimo efektyviai planuoti ir įgyvendinti ryšių su visuomene kampanijas iki strateginių dokumentų rengimo, nuo masinės komunikacijos psichologijos perpratimo iki juodųjų viešųjų ryšių atpažinimo, strateginės komunikacijos analizės ir kontrpriemonių parinkimo, nuo vizualinių industrijų priemonių įvaldymo ir komunikacijos turinio generavimo iki socialinės tinklaveikos, šiuolaikinių ryšių su visuomene technologijų socialinėse medijose ir daugybė kitų.

Kuo, Jūsų nuomone, naudingi ir patrauklūs bus šios studijų programos absolventai darbdaviams?

Kaip jau minėjau, ši studijų programa buvo kuriama atsižvelgiant į rinkos, vadinasi, potencialių darbdavių poreikius. Tai bus tie absolventai, kurių po studijų darbdaviams nebereikės darkart mokyti tam, kad gebėtų nuo teorijos pereiti prie konkrečių praktinių darbų.
Noriu pabrėžti, kad mūsų tikslas nėra paruošti tik darbuotojus, mūsų tikslas – paruošti lyderius. Vadinasi, tokius studentus, kurie patys kurtų darbo vietas ir visomis savo jėgomis prisidėtų prie mūsų šalies ir mūsų visų gerovės. Vilniaus kolegija visada diktavo aukštojo mokslo tendencijas ir demonstravo puikią orientaciją darbo rinkoje, tad ir ši studijų programa būtent tokia. Tikiu tuo ir jau laukiu pirmosios absolventų laidos.

 

Prašymai studijuoti teikiami papildomo priėmimo metu  www.lamabpo.lt tinklalapyje nuo rugpjūčio 6 d. 17 val. iki rugpjūčio 8 d. 17 val.
Taip pat nuo rugpjūčio 17 d. Verslo vadybos fakultete, adresu Didlaukio g. 49.

Daugiau informacijos apie studentų priėmimą:
Tel. (8 5) 210 5006, 219 1604
El. paštas priemimas@viko.lt arba administracija@vvf.viko.lt

Valerija Iljinaitė,  Menų ir Kūrybinių technologijų fakulteto Muzikinio teatro studijų programos studentė, atstovaujanti Lietuvai jubiliejiniame menų festivalyje „Slavianskij bazar“ suaugusiųjų  dainos kategorijos konkurse (Vitebskas,  Baltarusija), įveikė pusfinalio trampliną pateko tarp 15 sėkmingiausių konkurso dalyvių.
Džiaugiamės fantastiška Valerijos Iljinaitės sėkme, linkime kuo geriausios kloties tolimesniuose konkurso etapuose! Dėkojame jos vokalo dėstytojai Daliai Babilaitei!

Daugiau skaitykite: http://www.15min.lt/zmones/naujiena/pramogos/muzika/valerija-iljinaite-pateko-i-slavianskij-bazar-finala-28-656267#_

Spec_paveiksleliui_Balk4_ErasmusSveikatos priežiūros fakulteto projektų vadovas dr. Mikas Balkevičius ir Slaugos katedros lektorė, Erasmus+ programos koordinatorė VK Sveikatos priežiūros fakultete Viktorija Kielaitė 2016 m. liepos 8–15 d. dalyvavo antrajame Erasmus+ strateginių partnerysčių programos projekto „Gyvenk puoselėdamas socialinį verslininkiškumą“ („Sustain your Life through the Social Entrepreneurship“, Nr. 2015-2-IT03-KA205-005954) susitikime Las Palmase (Ispanija). Šiame projekte Sveikatos priežiūros fakultetas dalyvauja partnerio teisėmis kartu su kitomis ES šalimis: Italija (ROCCA DI CERERE), Portugalija (Freguesia de Cascais e Estoril), Rumunija (Domino association), Ispanija (CONSULTA EUROPA) ir Olandija (Hogeschool Rotterdam). Projektą koordinuoja organizacija „PRISM“ (Italija).

Antrojo projekto partnerių susitikimo metu projekto dalyviai pristatė geruosius socialinio verslininkiškumo pavyzdžius Lietuvoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Rumunijoje. Projekto koordinatorius iš organizacijos „PRISM“ pristatė Kaltanisetoje (Italija) organizuoto mokymo vizito rezultatus, aptarė projekto partnerių indėlį projekte atliekant projekto veiklas, suplanavo būsimųjų mokymo kursų Roterdame programą. Dr. Mikas Balkevičius pristatė projekto kokybės vadybos strategiją, veiklų kokybės vertinimo procedūras ir instrumentus. Susitikimo metu projekto dalyviai aptarė svarbiausius projekto intelektinių produktų, finansų administravimo ir sklaidos vykdymo klausimus.

Šio projekto tikslas – paskatinti socialinio verslininkiškumo plėtrą projekto partnerių šalyse parengiant atitinkamos srities socialinių verslininkiškumo mentorių, kurie būtų pasirengę inicijuoti naujas socialinio verslo iniciatyvas projekto partnerinėse šalyse. Projektas taip pat siekia integruoti socialinio verslo idėjas organizuojant formaliojo ir neformaliojo mokymosi veiklas projekto partnerių šalyse.

Sveikatos priežiūros fakultetas, realizuodamas projekto tikslus, sieks integruoti savo studijų programose siekinius, susijusius su socialiniu verslininkiškumu, bei formaliojo/neformaliojo mokymosi veiklų metu parengti mentorius, kurie bus pasirengę populiarinti socialinio verslininkiškumo iniciatyvas sveikatos priežiūros sektoriuje Lietuvoje.

Erasmus+ Jaunimo strateginių partnerysčių projekto (K2) trukmė – 2 metai (2015–2017). Jo metu bus parengta metodinė medžiaga apie socialinio verslininkiškumo veiklos metodikas sveikatos priežiūros sektoriuje, apmokyta daugiau kaip 12 socialinio verslininkiškumo mentorių, integruoti laisvai pasirenkami moduliai apie socialinį verslininkiškumą Sveikatos priežiūros fakulteto studijų programose bei išpopuliarintos socialinio verslininkiškumo idėjos nacionaliniu lygiu.

SPF projektų vadovas
dr. Mikas Balkevičius

2016 m. liepos 5–11 dienomis pagal Erasmus+ strateginių partnerysčių projektą „Sustain your Life through the Social Entrepreneurship“ (Nr. 2015-2-IT03-KA205-005954) Vilniaus kolegijos Užsienio kalbų centro lektorė Virginija Andriusevičienė, Sveikatos priežiūros fakulteto lektorė Agnė Jakavonytė-Akstinienė ir docentė dr. Erika Kubilienė bei Agrotechnologijų fakulteto lektorė Edita Kristina Kaurynienė dalyvavo mokymuose Kaltanisetos mieste Sicilijoje (Italija). Projekto tikslas – dalintis gerąja patirtimi ir skatinti jaunimo bei jaunimo lyderių socialinį verslumą, taip prisidedant prie jaunimo užimtumo didinimo.

Kaltanisetoje organizuotuose mokymuose dalyvavo komandos iš Italijos, Ispanijos, Rumunijos, Portugalijos, Nyderlandų ir Lietuvos. Tarptautinio mokymosi vizito metu dalyviai tobulino savo tarpkultūrines kompetencijas, susipažino su naujais neformalaus mokymo(-si) metodais, mokėsi socialinių projektų rengimo ir sisteminio valdymo subtilybių.

Virginija Andriusevičienė,
VK Užsienio kalbų centro lektorė

Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete ne vienerius metus rengiami socialiniai pedagogai. Pastaroji specialybė išskirtinė, nes ją įgiję tampa ypatingais pedagogais.

Apie išskirtines galimybes, kurias atveria Socialinės pedagogikos studijos Vilniaus kolegijoje, kalbamės su šios studijų programos absolventais Justina Jančiauskaite, Tomu Eigertu ir Dominyku Skuču.

Kaip susiklostė jūsų profesinė karjera baigus Socialinės pedagogikos studijas Vilniaus kolegijoje?

Justina JančiauskaitėJustina Jančauskaitė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorė, teigia, kad: „Praktinė patirtis, kurios įgijau studijuodama Vilniaus kolegijoje Socialinę pedagogiką, praplėtė mano pasaulėžiūrą, padėjo pažinti skirtingas kultūras, sutikti daug bendraminčių ir suprasti, jog tikrai noriu dirbti socialine pedagoge. Su šia profesija susiejau ir tikslus, kurių kryptingai siekiu. Įgijusi socialinio pedagogo bakalauro išsilavinimą, magistro studijas tęsiau Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto partnerių Zuyd‘o universitete Olandijoje. Baigusi studijas grįžau į Lietuvą, dirbau socialine pedagoge vienoje iš Vilniaus mokyklų, įsteigiau asociaciją „Milžinų lizdas“, kuri vykdo įvairius jaunimui skirtus projektus. Šiuo metu dirbu savo Alma Mater Socialinės pedagogikos studijų programos dėstytoja.“

Dominykas SkučasDominykas Skučas, biudžetinės įstaigos Valakampių socialinių paslaugų namų socialinio darbuotojo padėjėjas, džiaugiasi, kad: „Dirbti Valakampių socialinių paslaugų namuose pradėjau, studijuodamas Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete. Darbo nekeičiau ir baigęs studijas. Dirbu su žmonėmis, kurie turi vidutinę ar sunkią proto ir kompleksinę negalią. Tiems, kas klausia, kodėl dirbu būtent čia, atsakau, matau prasmę, nes žinau, kad šis darbas yra reikalingas. Taip pat daug savanoriauju dirbdamas su vaikais ir jaunimu.“

Tomas EigertasTomas Eigertas prisiminė, kad: „Nuolat derinau studijas ir darbą. Studijuodamas socialinės pedagogikos studijų programą dirbau teatre „Raganiukė“, vėliau dainavau populiarioje grupėje „Pikaso“ ir dirbau senelių namuose „Senevita“. Šiuo metu dirbu sveikatos centre „Gemma“ pardavimų vadybininku ir vedu įvairius renginius.“

Koks turi būti žmogus, kuris nori būti socialinis pedagogas?

Tomas Eigertas: „Socialinis pedagogas turi būti stiprus psichologiškai, tolerantiškas ir supratingas. Šią profesiją pasirinkusiam teks dirbti su rizikos grupės vaikais, neįgaliais žmonėmis, bendrauti su visais kaip lygiam su lygiais. Niekas nenori būti žeminamas ar menkinamas, kiekvienas nori būti gerbiamas. Taip pat nedaug yra žmonių, kurie nori būti guodžiami, jie tiesiog nori būti suprasti. Taigi, socialinis pedagogas bendrai turi būti labai socialus žmogus, tačiau turi gebėti atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo.“

Justina Jančauskaitė: „Socialinis pedagogas turi būti empatiškas, bet ne per daug. Pirmaisiais darbo metais tai yra sunkiausia. Ypač, kai dirbama su rizikos grupių vaikais. Iš darbo išeiti ašarojant, nėra gerai“.

Justina, dirbi Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete lektore. Kuo ypatingos šios studijos?

Vilniaus kolegijoje vykdomos Socialinės pedagogikos studijos išsiskiria platesniu požiūriu į pasaulį, į daugiakultūrinę visuomenę, be to, galima rinktis mediacijos švietimo ugdymo institucijose ar kultūrinių renginių organizavimo specializacijas. Vilniaus kolegija taip pat turi daug socialinių partnerių visame pasaulyje, tai leidžia užtikrinti kokybiškus ERASMUS+ programos finansuojamus studijų mainus, praktikas. Be to, ši partnerystė atveria daug galimybių dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

Ką jums davė Socialinės pedagogikos studijos?

Justina Jančauskaitė: „Studijuodama Socialinę pedagogiką įgijau žinių ir kompetencijų, kurios padeda tinkamai elgtis įvairiose situacijose, nepažeminti, neįskaudinti kito žmogaus, ir pačiam morališkai gerai jaustis. Pavyzdžiui, socialinio pedagogo viena iš veiklų vykti į rizikos šeimas, kur būna nenumatytų situacijų: muštynių, smurto ir kitokių dalykų. Taigi, studijų metu įgytos žinios ir išsiugdytos komptencijos padeda tinkamai reaguoti ir konstruktyviai išspręsti tokias situacijas.“

Tomas Eigertas: „Pritariu Justinai. Socialinės pedagogikos studijų programa viena iš tų programų, kurią studijuodamas įgyji itin daug psichologinių ir pedagoginių žinių bei įgūdžių, kaip bendrauti su įvairiais žmonėmis: neįgaliaisiais, rizikos ir atskirties grupių nariais, skirtingų kultūrų asmenimis ir t. t. Tai itin svarbi kompetencija šiandien norint klestėti ir išlikti konkurencingame pasaulyje. Taigi, tai, ko mes studijuodami išmokome, ką suvokėme, kokį pasaulį pamatėme, davė kiekvienam iš mūsų, bendrąja prasme, labai daug. Mes esame globaliai mąstantys realistai, kurie žino, kas yra tikrasis gyvenimas ir nebijo jo kaitos. Šiais laikais nereikia galvoti, kad baigęs studijas visą laiką dirbsi toje srityje. Pavyzdžiui, aš iš pradžių dirbau socialiniu pedagogu, vėliau gavau „Gemmos“ pasiūlymą padirbėti socialiniu darbuotoju. Šioje įstaigoje teko dirbti ir klientų aptarnavimo srityje. Po kiek laiko vadovybė pamatė, kad subrendau kažkam daugiau. Man buvo patikėti projektai ir pardavimai. Manau tokį karjeros pokytį lėmė tai, kad studijų metu išmokau realizuoti sukauptą patirtį. Tai man leidžia judėti toliau.“

Justina Jančauskaitė: „Socialinės pedagogikos studijos glaudžiai susijusios ir su populiarėjančiu socialiniu verslu. Pastaruoju metu idėjų kurti tokį verslą netrūksta. Daugiausia jų pasiūlo absolventai, baigę Socialinę pedagogiką, nes gerai išmano visuomenės socialinius poreikius. Dažnai socialiniai pedagogai tampa ir nevyriausybinių organizacijų steigėjais ar darbuotojais. Dirbdami būtent šioje srityje jie gali pildyti savo ir kitų svajones, kurti tokias darbo vietas, kokiose visada svajojo dirbi, pasirinkti su kuo ir kur dirbti.

Be to, visi dalykai, kurių buvo mokomasi studijuojant Socialinę pedagogiką, taip pat praverčia ir asmeniniame gyvenime.“

Ko palinkėtumėte būsimiems studentams?

Tomas Eigertas: „Siūlyčiau nesivaikyti madų. Baigęs mokyklą jaučiau, kad turiu vadybininko gyslelę, bet stojau į Socialinę pedagogiką. Ši specialybė man atrodė įdomi, nes nuolat gali bendrauti su skirtingais žmonėmis. Taigi, prieš pasirinkdami, ką studijuosite, gerai pagalvokite, ar renkatės skambų studijų programos pavadinimą, ar perspektyvą, nes skambus studijų programos pavadinimas nereiškia, kad jūsų laukia puiki karjera, visa, ką susikursite, priklauso nuo jūsų pačių.“

Dominykas Skučas antrina: „Jau nuo kokios 5 klasės žinojau, kad savo ateitį noriu susieti su vaikais. Tokiam pasirinkimui daug įtakos turėjo mano teta, kuri daugiau kaip 30 metų dirbo mokytoja. Baigęs mokyklą rinkdamasi studijas pirmu numeriu pažymėjau, jog noriu studijuoti Vilniaus kolegijoje Socialinę pedagogiką. Mano noras išsipildė. Taigi, svarbu klausyti savo širdies ir nepasiduoti aplinkinių įtakai.“

Justina Jančauskaitė: „Socialinio pedagogo darbas kupinas iššūkių, tačiau dėl to suteikiantis neribotas galimybes tobulėti. Žmonės pasirinkę Socialinės pedagogikos studijas turi būti smalsūs, empatiški, nenustygstantys vietoje, veiklūs. Tai specialybė kūrybiškoms asmenybėms. Būtent tokie studentai ir studijuoja Vilniaus kolegijoje. Kviečiu būti drąsius ir rinktis studijas Vilniaus kolegijoje.“