Balandžio 25-29 dienomis Vilniaus kolegijoje vyko Tarptautinė savaitė, į kurią užsiregistravo atvykti net 59 užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai ir/ar administracijų darbuotojai iš 16 šalių.

Tarptautinės savaitės metu, balandžio 27 d., Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikinės technologijos darniai aplinkai“, skirta Agrotechnologijų fakulteto 55 metų veiklos sukakčiai paminėti. Konferencijos tikslas – skatinti šiuolaikinių technologijų taikymą ir plėtoti tarptautinius profesinių žinių mainus, siekiant darnios aplinkos.

Konferenciją atidarė Vilniaus kolegijos direktorius dr. Gintautas Bražiūnas, konferencijos dalyvius pasveikino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto departamento direktorius Rimantas Krasuckis, Vilniaus r. Zujūnų seniūnijos specialistė Helena Varnienė.

Įgyvendinant darnaus vystymosi strategiją, didžiausias dėmesys yra skiriamas darniai gamybai ir vartojimui, kurie darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai ir galėtų užtikrinti pagrindinius žmonijos poreikius. Konferencijos metu nagrinėti taupaus ir palankaus aplinkai vartojimo aspektai, kenksmingų medžiagų ir atliekų bei teršalų kiekio mažinimo problemos, siekiant nesukelti pavojaus ateities kartoms. Didelis dėmesys skirtas tausiam maisto vartojimui, ekologiškos produkcijos gamybai, prisidedant prie aplinkos išsaugojimo.

Konferencijoje dalyvavo lektoriai iš užsienio šalių aukštųjų mokyklų, Vilniaus miesto savivaldybės specialistai, Lietuvos aukštųjų mokyklų lektoriai ir studentai bei gimnazijų moksleiviai.

Plenariniame konferencijos posėdyje savo pranešimus pristatė dr. Alessandro Melillo (Italija), dr. Jussi Esala (Suomija), dr. Gregorz Grzywaczewski, dr. Ignacy Kitowski (Lenkija), Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos poskyrio vyr. specialistė dr. Ona Motiejūnaitė, UAB „Zeelandia“ direktorius Darius Laivys. Plenarinį posėdį moderavo Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto lektorius Tomas Karalis.

Konferencijos darbas po plenarinio posėdžio vyko trijose sekcijose: Agrobiologija ir aplinkotvarka, Maistas chemija ir aplinkosauga, Veterinarija. Jose buvo nagrinėjami praktiniai darnaus vystymosi įgyvendinimo klausimai.

Agrobiologijos ir aplinkotvarkos sekcijoje dr. Stasė Dapkūnienė skaitydama pranešimą „Išskirtiniai Lietuvos augalai – kultūros paveldo dalis“ pristatė nacionalinius genetinius išteklius, žemės ūkio augalų veisles, dekoratyvinių augalų bei pavienių medžių veisles. Pristatytos veislės svarbios istoriniu, estetiniu, demonstraciniu ir moksliniu požiūriais. Aleksandro Stulginskio universiteto doktorantė Rimanta Vainorienė pristatė žaliosios šerytės (Setaria viridis (L.) P. Beauv.) atsparumo užmirkimui kalio hidrokarbonato poveikyje tyrimų rezultatus. Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos poskyrio vyriausioji specialistė Ona Motiejūnaitė skaitė pranešimą „Darnus vystymasis ir aš“. Pranešėja pabrėžė, jog darnaus vystymosi sėkmė priklauso nuo visuomenės aktyvaus dalyvavimo, jų išsilavinimo. Visuomenės švietimas – vienas iš darnaus vystymosi prioritetų. Kraštotvarkos katedros lektorė ir ASU doktorantė Inga Jančauskienė pristatė pranešimą apie augimo reguliatorių poveikį Miscanthus x giganteus Greef et Deuter organogenezei in vitro.  Didelės biomasės ir aukštos kokybės celiuliozės derlius įgalina Miscanthus priskirti prie itin naudingų nemaistinių augalų dėl biomasės ir pluošto gavybos. Europoje daugiausiai dėmesio skiriama Miscanthus genčiai, kaip potencialios energijos šaltiniui. Svečias iš Anhalto universiteto (Anhalt University, Bernburg.) prof. dr. Wolfram Kircher skaitė pranešimą „Natural Swimming Pools (NSPs) – Principles and Trials with Site-Conform Vegetation”. Detaliai pristatė natūralių vandens telkinių įrengimo įvairius būdus, apželdinimo koncepcijas bei priežiūrą. Vilniaus kolegijos Agroverslo technologijos studijų programos pirmo kurso studentai Dariuš Bužinski ir Martynas Pupkus pristatė pranešimą  „Biologinių preparatų įtaka sėjamojo žirnio (Pisum satyvum L.) daigų vystymuisi“ (vadovė doc. dr. Gražina Palaitytė). Taip pat šioje sekcijoje buvo pristatyti  9 stendiniai pranešimai.

Maisto, chemijos ir aplinkosaugos sekcijos darbą pradėjo dr. Inga Stankevičienė, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus specialistė, lektorė, nagrinėdama antropogeninių taršos šaltinių įtaką Armonos upės vandens kokybei. Pranešimus, nagrinėjančius maisto saugos problemas, aplinkos taršos kontrolę, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, skaitė dr. Ignacy Kitowski (Lenkija), VGTU studentė Skaistė Paulionytė, Agrotechnologijų fakulteto studentai: Greta Slavinskaitė, Meilė Grigalytė, Sima Banelytė, Sveikatos priežiūros fakulteto studentės: Benita Tamulionytė, Simona Nosanenko. Šioje sekcijoje taip pat buvo pristatyti 5 stendiniai pranešimai.

Veterinarijos sekcijoje gausus būrys pranešėjų – nuo studentų iki užsienio svečių. Pirmąjį pranešimą skaitė Tomas Kupčinskas, LSMU doktorantas. Jis papasakojo apie ožkų bei avių dehelmintizavimo problemas. Vėliau klausytojai išgirdo  GAA „Baltijos vilko“ tarybos narės Gintarės Žalkauskaitės pranešimą „Vilkas ir ūkininkas: ar galima taika?“. Pranešimo metu kalbėta apie svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria ūkininkai, ir jų galimus sprendimo būdus. Daiga Bisniece, „DeLAval“ atstovė, pristatė naujausią metodą, padedantį nustatyti karvių kūno sudėjimą ir jo įtaką produktyvumui.  Klausytojai taip pat išgirdo ir bendrą Virginijos Jarulės, dr. Kristen Peters bei Kristinos Smagurauskaitės pranešimą apie šunų leišmanijozę, jos riziką, pagrindinius faktorius. Pranešimą apie elektroninių šunų antkaklių privalumus ir trūkumus pristatė studentė Aura Jankūnaitė ir lektorius Pavelas Trusevičius. Veterinarijos sekcijos konferenciją užbaigė studentė Miglė Balčiūnaitė (vadovai A. Paukštė ir V. Jarulė), kuri kalbėjo apie galvijų ūkių įtaką šiltnamio efektui.

Pranešimai pritraukė pilną auditoriją klausytojų, kurie ne tik klausėsi, bet ir aktyviai dalyvavo, klausinėjo bei prireikus atsakinėjo į klausimus.

Konferencija suteikė galimybę pasidalinti tarptautine patirtimi siekiant darnaus vystymosi švietimo tikslo – demokratiškai ir atsakingai veikti, kiekvienam prisidėti prie darnaus vystymosi siekio įgyvendinimo.