Rūta Valentukevičiūtė

VERSLO VADYBOS ABSOLVENTĖ

Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto raštinės vedėja

„Tiksliai nežinojau, kokią profesiją pasirinkti, svajonių buvo daug ir įvairių. Svajojau apie studijas universitete, bet, tikiu, laimingas ne atsitiktinumas – 2007 m., baigusi mokyklą, gavau kvietimą studijuoti būtent Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultete. 2010 m. baigiau verslo vadybos studijų programą ir įgijau populiarią vadybininko kvalifikaciją. Studijomis labai džiaugiausi ir džiaugiuosi, nors gal tuo metu ir visiškai nesupratau, kur link einu. Ieškojau savęs toliau…

Baigusi studijas Vilniaus kolegijoje, tęsiau mokslus Vilniaus universitete ir šiandien džiaugiuosi dviem diplomais – vadybos ir verslo administravimo bakalauru bei verslo ekonomikos magistru. Visomis studijomis labai džiaugiuosi, jos mane augino ir leido save pažinti.

Mane visada žavėjo ir iki šiol žavi dėstytojo pašaukimas, darbas ir profesija. Visada svajojau būti ten, kur mano širdis. Pripažįstu – išgirsti tai, ką sako širdis, nėra lengva. Reikia išmokti ir norėti klausytis, klausti ir kantriai laukti atsakymo. Sakysite – tai laiko gaišimas, o ypač šiuo metu, kai norisi neatsilikti, suspėti laiku, o gal net ir pralenkti laiką. Bet argi tai tikslinga…? Manau, kad ieškoti, judėti pirmyn – labai svarbu, bet ne mažiau svarbu tai daryti apgalvotai, sąmoningai, t. y. neskubėti, nebijoti savęs pažinti, nebijoti būti kitokiu negu diktuoja aplinka, išlaukti tinkamo momento – išmokti klausyti savo širdies balso. Tai, ką sutinki savo aplinkoje, ką nuolat renkiesi – labai daug ką pasako apie tave. Kiekvienas sutiktas žmogus – draugas, kolega – svarbus ir turintis, ką pasakyti. O kai nesistengi pergudrauti laiko – judėjimas tampa kitoks – jis tampa pamatuotas, pasvertas, o svarbiausia viską vertinantis. Tuomet kiekviena patirtis, kiekviena sėkmė ir nesėkmė tampa pamoka. Išmokta arba ne. Bet kas svarbiau? Nepaliauti mokytis, klysti ir taisytis ar galvoti, kad niekada neklystu (nors taip nebūna) ir nuleisti rankas.

Gali ir nežinoti, koks bus rezultatas, svarbiausia žinoti, jog eini teisingu keliu. Ir viskas įvyksta savu ir pačiu tinkamiausiu laiku. O aš keičiuosi, mokausi ir priimu iššūkius.

Kiekvienos mūsų pasirinktos studijos, o ypač Gyvenimo universitete, jei tik išdrįstame stoti mokytis į šį universitetą, mus augina, brandina, kad taptume žmonėmis. Manau, kad tai yra svarbiausia kiekvieno žmogaus gyvenimo užduotis ir turėtų būti visų studijų tikslas, o dėl metodikos – ją padiktuos pats gyvenimas.

Nebijokime žvelgti giliau. Kaip senovės kinų išmintis byloja: „Nesibaimink eiti lėtai. Baiminkis sustoti“.

Ačiū, kad esu ten, kur turiu būti.

Svarbiausia tai, kuo tampi kiekvieną dieną.

Ar tampi žmogumi, kuris daro tai, ką jaučia širdimi.

Juk tai pamažu ir tampa tavo profesija.“