Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto dekanė: myliu ne pareigas, o profesiją

Spalio pabaigoje 70-ąjį ištakų jubiliejų paminėjusį Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultetą ir jo bendruomenę vis dar tebelydi šventinės nuotaikos, o kartu su jomis verda ir kasdieniai darbai, gimsta nauji projektai, skleidžiasi idėjos. Tie, kurie turėjo bent kokių reikalų su šiuo fakultetu, niekada neabejojo: tai ne tik kokybiškos studijos, plačios bendradarbiavimo galimybės, tačiau ir pavyzdys, kaip savo veiklą turi plėtoti aukštojo mokslo institucija, kuri dirba ne sau, o kitiems.

Kur slypi Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto sėkmės raktas, kokia šiai sėkmei naudojama magiška formulė? „Meilė ne pareigoms, o profesijai“, – neabejoja fakulteto bendruomenę lyderystės keliu vedanti dekanė Danutė RASIMAVIČIENĖ. Apie tą meilę ir kasdienybę, apie Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto džiaugsmus, siekius ir problemas su ja ir pasikalbėjome.

  • Kuo gyvena Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultetas ir kuo gyvena jam vadovaujanti dekanė?
  • Šiuo metu kaip ir visa Lietuva, visos aukštosios mokyklos – įdomiomis naujų iššūkių ir pokyčių nuotaikomis, sietinomis su ateinančia Vyriausybe. Kalbu ne apie kūrybinius pokyčius, o apie formaliuosius, kuriais dažnai neužtikrinamas darbų tęstinumas ir stabilumas, kurie įvelia aukštąsias mokyklas į antraeiles veiklas ir atitolina nuo jų misijos įgyvendinimo .

    Visa kita mūsų fakultete koncentruojasi į du svarbiausius dalykus – studijas ir naudą visuomenei pačia plačiausia prasme.

    Stengiamės, kad studijuoti būtų ne tik įdomu, bet ir smagu, nes XXI a. būtų visiškai nesuprantama į studijas žiūrėti tik kaip į žinių perdavimą ar „kalimą“. Mūsų siekis – padėti studentui atrasti, išreikšti save, sudaryti jam galimybę smagiai mokytis. Nes jei smagu gauti išsilavinimą, tai paskui smagu ir dirbti, viskuo domėtis, keisti… gyvenimas tampa spalvotas.

    Ir žinoma, visa tai vyksta nebe uždaroje erdvėje, o kartu su partneriais ir fakulteto bendruomenėje. Džiaugiuosi, kad mūsų dėstytojai intensyviai palaiko ryšius su verslo pasauliu ir į paskaitas integruoja realią patirtį, kartu su praktikais rengia diskusijas aktualiais verslo klausimais, paskaitos, pratybos perkeliamos į įvairių organizacijų aplinką, studentai įgalinami generuoti idėjas ir siūlymus, pritaikomus verslo įmonėse Matyt, dėl to jaučiame ir stiprų grįžtamąjį ryšį bei paramą iš verslo pusės – ne tik moraliai, bet ir materialiai, pavyzdžiui, rengiant studentų laisvalaikio zonas ir pan., prisidedant prie mūsų švenčių organizavimo.

  • Kaip atsimenate savo aukštojo mokslo metus, kuo jie buvo kitokie nei dabar?
  • Turiu studijų trijose aukštosiose mokyklose patirties. Žinoma, šiltai prisimenu pirmąsias – lietuvių kalbos ir literatūros – studijas Vilniaus universitete. Matyt, todėl, kad studijavau su daugybe įdomių žmonių, mokiausi iš neeilinių dėstytojų, eruditų, intelektualų. O šalia studijų buvo ir kitas gyvenimas – universiteto teatras, renginiai, pramogos, draugystės ir studentiškos šėlionės.

    Vėliau studijavau Vilniaus Gedimino technikos universitete,  dar vėliau Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje – panirti į socialinių mokslų gelmes padėjo puikūs dėstytojai, praktikai ir specialistai, atskleidę visai kitą pasaulio pusę.

    Studijos teikia džiaugsmą, dovanoja atradimo malonumą. Kada studijavai ar studijuoji – anksčiau ar dabar – ne tiek svarbu. Svarbu, kad žinotum, kodėl tai darai.

  • Kaip atsidūrėte Vilniaus kolegijoje ir Verslo vadybos fakultete?
  • Matyt, dėsningai. Iki 2000 m., kai buvo įsteigta Vilniaus kolegija, dirbau Elektronikos aukštesniojoje mokykloje, steigimo metais virtusioje Elektronikos ir informatikos fakultetu – vadovavau studijų skyriui ir katedrai, kuravusiai įstaigų administravimo ir reklamos vadybos studijų programas. Buvo nuspręsta abi programas perkelti į Verslo vadybos fakultetą, taigi su jomis ir atkeliavau, tik jau ne kaip vedėja, o  fakulteto prodekanė. Ėjau šias pareigas devynerius metus.
  • O šiuo metu beveik tiek pat laiko esate ilgametė Verslo vadybos fakulteto dekanė…
  • Atvirai pasakius, nejaučiu, kad esu ilgametė. Visi metai pilni veiklos ir pokyčių– kaip vienas mirksnis.

    Dabar džiaugiuosi ir didžiuojuosi suburtu kolektyvu – atsidavusiais dėstytojo profesijai specialistais, kuriems jokie iššūkiai nebaisūs, nebijantiems klysti ir aiškiai suprantantiems savo misiją.

  • Išbandėte daug įvairių pareigų: buvote skyriaus, katedros vedėja, prodekanė, dekanė… Kurios pareigos buvo mieliausias, kurios – sudėtingiausias karjeros laiptelis?
  • Žinote, suvokimas, kad visi laipteliai yra laikini, man niekada neleido prisirišti prie kurio nors iš jų ir galiu drąsiai pasakyti, kad man mielos ne pareigos, o profesija. Dėstytojo, pedagogo profesija, kurios tikslas – dalintis savo gebėjimais ir žiniomis su kitais, ugdyti – ir gauti dvasinį, moralinį atlygį.

    Tai meilė ne pareigoms. Nors, prisipažinsiu, pareigas aš mėgstu, nes jos užkrauna atsakomybę, stresą, neleidžia apsnūsti. Man patinka dirbti, siekti rezultato ir kartu su kolegomis mėgautis darbo vaisiais.

  • Kokie nuveikti darbai Jus labiausiai džiugina kaip Verslo vadybos fakulteto dekanę?
  • Vienas didžiausių tokių džiaugsmų – studijų anglų kalba pasiūla. Nedaug kas tikėjo, kad ši idėja bus sėkmingai įgyvendinta, vadino avantiūra. Tačiau fakulteto bendruomenė palaikė, suformavome stiprią komandą ir dabar šios studijos sėkmingai teikiamos. Džiugina.

    Džiaugiuosi ir tuo, kad pavyko suburti gerą kolektyvą, nebijantį reikšti savo nuomonės ir kritiškų pastabų, kurios yra gyvenimo variklis. Aš visada norėjau ir noriu atviro kalbėjimo. Ne tik dėstytojų, bet ir studentų bendruomenėje.

    Džiugina ir geras Fakulteto vardas, per 16 Kolegijos gyvavimo metų pelnytas išradingu ir naudos visuomenei teikiančiu darbu.

  • Ką reiškia institucijai 70-asis ištakų jubiliejus ir ką tai reiškia Jums asmeniškai?
  • Kaip visiškai kitokia, kokybiška aukštoji mokykla mes save identifikuojame keliolika metų, tačiau šis jubiliejus parodo, kad visas įdirbis ateina iš labai toli, per kelis dešimtmečius. Tiek institucijai, tiek man yra labai svarbus suvokimas, kad ne plikoje vietoje esame, ne iš oro sukurta aukštoji mokykla..
  • Kuo reikšmingas Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto atsiradimas ir buvimas pirmiausia kolegijos, o ir visų Lietuvos aukštojo mokslo institucijų puokštėje?
  • Manau, kad Vilniaus kolegijos sudėtyje mes dirbame labai neblogą darbą: esame didžiausi, tačiau tvarkomės taip, kad sugebame patys išgyventi ir pasidalinti savo resursais su kitais fakultetais. Taigi esame taupūs, tačiau kokybė nenukenčia, sugebame efektyviai organizuoti studijų procesą.

    Lietuvos aukštojo mokslo institucijų puokštėje išsiskiriame tarptautiškumo rodikliais – užsieniečiai puikiai vertina mūsų studijas, o ir darbdavių nuomonė apie mus yra pati geriausia. Esame pasiekę tokį lygmenį, kad dabar tik reikėtų dar ką nors nuveikti visų Lietuvos koleginių verslo studijų telkimo prasme.

    Ko gero, būtinai imsimės šios iniciatyvos.

  • Kokį įsivaizduojate Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultetą po 30 metų, kai jis švęs savo 100-ųjų ištakų jubiliejų?
  • Vizijas, kaip bebūtų gaila, vis pakoreguoja politiniai vėjai, tačiau aš norėčiau, kad Verslo vadybos fakultetas liktų nedaloma ir pirmaujančia Vilniaus kolegijos dalimi, o jame, kaip ir visame koleginiame sektoriuje, atsirastų profesinio magistro studijos. Tuomet mes galėtume ugdyti tikrus savo dėstytojus, atsirastų pereinamumas ir tąsa.
  • Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultetas jau paminėjo savo ištakų jubiliejų įvairiais renginiais. Tačiau norisi dar kartą išgirsti Jūsų linkėjimus fakulteto bendruomenei.
  • Linkiu susiklausymo, geros komunikacijos ir gebėjimo dalintis žiniomis, patirtimi ir visa kuo. Nes vieno žmogaus stiprybė nėra tokia, kokia yra organizacinė stiprybė. O ji turi savo spalvą, kokybę ir išskirtinumą.

Kalbėjosi Ramunė HAZIR

dsc_0005