Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Veterinarinės medicinos katedra 2015 m. spalio 21 d. organizavo veterinarijos studijų programos 3 kurso studentų išvyką į Lietuvos zoologijos sodą. Išvykos tikslas – detaliau susipažinti su gyvūnų rūšimis, dalyvaujančiomis Europoje nykstančių rūšių veisimo programose.

Gausiai susirinkusiems studentams apie gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, gydymo ypatumus, vykdomus projektus, edukacines programas, kai kurių zoologijos sodo gyventojų istorijas įdomiai, gyvai ir nuotaikingai papasakojo Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas, veterinarijos gydytojas Benas Noreikis.

Lietuvos zoologijos sode šiuo metu retų rūšių išsaugojimo ir veisimo programose dalyvauja karčiuotieji vilkai, Rotšildo žirafos, snieginiai leopardai, jūriniai ereliai, miškiniai šunys, ūdros, manulai, amūriniai tigrai, lūšys, perukinės tamarinos, tapyrai, kulanai, nykštukiniai begemotai ir stumbrai. Zoologijos sodas sėkmingai dalyvauja ir nykstančių rūšių – balinių vėžlių, didžiųjų apuokų ir lūšių, gausinimo Lietuvoje projektuose. Per keletą pastarųjų metų zoologijos sodas šiems projektams išveisė 6 didžiuosius apuokus ir 4 lūšis, kurie po tam tikro adaptacinio laikotarpio buvo išleisti į laisvę. 2014 m. liepos mėnesį Lietuvos balinių vėžlių populiaciją papildė ir 101 vėžliukas, išaugintas zoologijos sode. Nuo 2013 m. lapkričio 26 d. įgyvendinamas projektas VP3-1.4-AM-08-V-02-009 „Pasirengimas Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimui“, finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis.

Lietuvos zoologijos sodas džiugina matomomis permainomis ir naujomis idėjomis. Kasdien atliekami parko želdynų tvarkymo darbai, atnaujinami gyvūnų voljerai, pildomos zoologinės kolekcijos.

Studentai lankėsi ir VDU botanikos sodo oranžerijoje, kur buvo galima pamatyti skraidančius įvairiaspalvius skirtingų rūšių drugelius. Į VDU Kauno botanikos sodą iš Didžiosios Britanijos drugelių fermos atvežta 120 drugelių lėliukių. Inkubatoriuje joms sukurtos ypatingos sąlygos – atitinkama drėgmė, šviesa ir šiluma. Drugeliams išskleidus sparnus, jie išleidžiami į didesnę erdvę – 32 kv. metrų ploto specialiai jiems pritaikytą patalpą su žemintomis lubomis. Botanikos sodo darbuotojos supažindino studentus su drugių mitybos būdais, vystymosi stadijomis. Įdomu buvo stebėti, kaip šie vabzdžiai maitinasi – tupia ant sultingų vaisių, geria medaus, žiedadulkių ir vandens tirpalą.

Studentai taip pat turėjo galimybę išklausyti žinomo ornitologo J. Morkūno paskaitą „Laukinių paukščių migracijos tyrimai, derinant veterinariją ir kosmines technologijas“, kuri vyko LSMU Veterinarijos akademijoje. J. Morkūnas papasakojo, kaip sugaunami ir žieduojami paukščiai, kaip jiems įmontuojami siųstuvai, kokius duomenis jie perduoda. Naudojantis palydovinio siųstuvo duomenimis, tiksliai žinoma, kiek tūkstančių kilometrų paukščiai keliavo į perimvietes už poliarinio rato, kur ir kiek laiko pakeliui ilsėjosi, kur perėjo ir kada parskrido atgal į žiemavietę Lietuvoje. Šie duomenys mokslininkams svarbūs tiriant jūrinių paukščių maitinimosi ir nakvynės vietas, nes papildo ir padeda tiksliau interpretuoti duomenis, renkamus atliekant stebėjimus iš laivų. Surinktos žinios padės išskirti saugomas teritorijas šiems nykstantiems sparnuočiams ir parinkti tinkamiausias jų apsaugos priemones.

Išvyka buvo aktuali, įdomi ir naudinga. Džiugu, kad gausiai susirinkę studentai uždavinėjo daug įvairių juos dominančių klausimų, domėjosi ne tik egzotinėmis, bet ir mums įprastomis gyvūnų rūšimis, nykstančių gyvūnų išsaugojimo galimybėmis, invazinių rūšių plitimu, kurios kelia didelę grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos gamtos biologinei įvairovei.

Veterinarinės medicinos katedros docentė dr. Virginija Jarulė