2016 m. spalio 27 d. Veterinarinės medicinos katedroje lankėsi Lietuvos gamtos fondo viešųjų ryšių specialistė Julija Petrošiūtė. Viešnia skaitė paskaitą apie mėsinių galvijų vaidmenį saugant gamtinę įvairovę ir apie Baltijos jūros  užterštumą maistinėmis medžiagomis.

Paskaitos metu studentai sužinojo, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse ekstensyviai ganomi mėsiniai galvijai padeda išsaugoti natūralias ir pusiau natūralias pievas, kartu su jose klestinčia biologine įvairove ir tradiciniu kraštovaizdžiu, labai vertingu rekreacijos požiūriu. Studentai sužinojo, kad pastaraisiais metais žemės ūkio sektoriuje mažinamas galvijų ganymas laukuose lėmė tai, kad Europos natūralios ir pusiau natūralios pievos yra vienos iš labiausiai pažeidžiamų buveinių ir joms yra iškilusi didžiulė grėsmė išnykti, kadangi neganomose pievose užželia didelė žolė, krūmai ir medžiai, kurie konkuruoja su žemesnėmis žolėmis, kurios labiau mėgsta saulės šviesą ir yra būtinos daugybei vabzdžių ir jais mintančių paukščių išlikimui. Dėl užžėlusių neprižiūrimų pievų vyksta spartus biologinės įvairovės nykimas, kuris yra viena didžiausių grėsmių gyvybei Žemėje, todėl daugumoje Europos valstybių imama skatinti auginti mėsinius galvijus, nes mėsinių galvijų priežiūrai reikia kur kas mažiau pastangų, palyginus su pieniniais galvijais, jie tampa ne tik vietos gamtovaizdžio puošmena, bet ir padeda išsaugoti pievų biologinę įvairovę, bei žmonėms yra pristatoma sveika, ekologiškai užauginta jautiena.

Veterinarinės medicinos katedros studentai sužinojo, kad Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Anksčiau buvęs švarus Baltijos jūros vanduo per paskutinį šimtmetį tapo stipriai eutrofikuotas, perpildytas maistingomis medžiagomis. Tokį poveikį jūros vandeniui daro tai, kad aplink Baltijos jūrą gyvena apie 90 mln. žmonių, dėl kurių ūkinės ir buitinės veiklos natūralus azoto ir fosforo kiekis Baltijos jūroje smarkiai padidėjo. Dabar Baltijos jūros vandenyje azoto yra keturis, o fosforo aštuonis kartus daugiau nei 1900-aisiais. Pačiai jūrai su azoto ir fosforo pertekliumi susidoroti nelengva, kadangi jūros vandens apykaitos ciklas yra labai lėtas, pasikeisti vandeniui užtrunka apie dvidešimt penkerius metus. Šios medžiagos nitratų ir fosfatų pavidalu skatina fotosintezę, kurios metu susidaro biomasė ir spartėja dumblių bei kitos augmenijos augimas, todėl sumažėja vandens skaidrumas ir susidaro fitoplanktono biomasė, kuri yra puikus substratas bakterijų dauginimuisi, o kai kurios dumblių rūšys yra netgi toksiškos. Dėl to masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvairiomis ligomis.

Norime padėkoti mūsų viešniai iš Lietuvos gamtos fondo už informatyvią ir paskaitą mūsų studentams, kurios metu sužinojome daug naudingos informacijos apie mėsinių galvijų naudą gamtai ir apie tai, kaip galime prisidėti prie Baltijos jūros taršos mažinimo.

Veterinarinės medicinos katedros lektorius
dr. Genadijus Vorobjovas