Balandžio 15-16 d. Naujoji Vilnia tapo lietuvių kalbos centru. Šioje sostinės dalyje esančiame Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete vyko LR Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuota ir remiama tautinių mažumų lietuvių kalbos olimpiada, skirta 9-10 klasių moksleiviams.

„Mums yra didžiulė garbė sutikti jus čia. Mūsų fakultetas šiemet švenčia 75 metus. 75-erius metus šiame pastate yra ruošiami pedagogai. Šiuo metu ruošiame ikimokyklinio, pradinio ugdymo, socialinius pedagogus, lietuvių gestų kalbos vertėjus. Seniau fakultete buvo ruošiami ir lietuvių kalbos mokytojai, – renginio dalyviams ir svečiams pasakojo Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė. – Šiandien Naujoji Vilnia tapo svarbiausia Vilniaus vieta, nes čia yra šviesiausi, talentingiausi, išmintingiausi žmonės. Abejoju, kad kur nors Vilniuje šiandien rastumėme tiek daug intelektų, susikaupusių į vieną vietą.“

Olimpiados atidarymo renginyje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) viceministrė Svetlana Kauzonienė, ŠMM specialistė Asta Nida Poderienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė, Paramos fondo direktorius Egidijus Gaidamavičius, Seimo narys Audronius Ažubalis bei kiti garbūs svečiai.

Svarbiausi olimpiados dalyviai neabejotinai buvo mokiniai ir jų mokytojai. Renginio organizatoriai pasirūpino, kad pastariesiems netektų laukti užduotis atliekančių auklėtinių – specialią veiklos programą turėjo ir pedagogai.

Mokinių lietuvių kalbos išmanymas buvo tikrinamas dviems būdais – jų laukė rašto užduotys bei kūrybinė kalbėjimo užduotis, kuriai moksleiviai ruošėsi iš anksto.

„Moksleivių žinios buvo tikrinamos visomis kalbinės kalbos rūšimis – kaip jie rašo, ar moka sukurti tekstą, pagrįsti argumentais, įrašyti praleistas raides bei sudėti skyrybos ženklus. Kita užduotis buvo kūrybinė-kalbėjimo užduotis. Ši užduotis parodo ne tik gebėjimą kalbėti, bet ir asmenybę – gali pamatyti, kas vaikams rūpi, kokias temas jie pasirinko“, – sakė olimpiados vertinimo komisijos pirmininkė Vilma Leonavičienė.

Lietuvių kalbos specialistė džiaugėsi dalyvių gausa ir tuo, kad mokiniai susirinko iš visos Lietuvos. Pastebima, kad kai kurie mokiniai auga kartu su olimpiadomis –kol baigia mokyklas, dalyvauja kone visų amžiaus grupių olimpiadose.

„Į renginį atvyko 50 mokinių iš visos Lietuvos. Tai yra gilias tradicijas turintis renginys, – dėstė V. Leonavičienė. – Kai kuriuos jau mačiau ir pernykštėje olimpiadoje, o po to juos sutinku ir vyresnių klasių olimpiadose. Vaikai auga kartu su olimpiadomis, noriai važiuoja į jas. Tai nėra priverstinis dalykas, smagu susirinkti iš įvairių miestų, dalyvauti kultūrinėse veiklose. Kalba suartina jaunus žmones.“

VLKK pirmininkė D. Vaišnienė pastebi, kad tautinių mažumų atstovai noriai mokosi lietuvių kalbos ir ją puikiai išmoksta, o lietuvių kalbai netrukdo jokios kitos kalbos – tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus nuostatų.

Tiesa, toli gražu ne visi mokyklas baigę moksleiviai yra pakankamai raštingi.

„Prieš keletą metų VLKK atliko aukštųjų mokyklų magistrų darbų tyrimą, kuris atskleidė kai kuriuos dalykus, įgūdžius, kurių trūksta. Labiausiai į akis krito sintaksės dalykai, sakinio formavimo, rišlaus teksto kūrimo dalykai. Kai šių įgūdžių nėra, skyryba tampa visiškai nevaldoma, nes nesuvoki, kur yra sakinio ribos, – kalbėjo D. Vaišnienė. – Gali būti, kad taip atsitinka dėl to, jog per mažai skaitome gera kalba parašytos literatūros. Vienas dalykas, kurį reikėtų patarti jauniems žmonėms – skaityti gera kalba parašytas geras knygas.“

D. Vaišnienė teigė, kad pagrindiniai raštingumo įgūdžiai turi susiformuoti iki 8-9 klasės, vėliau jie gali būti tik formuojami.

„Šiemet buvo patvirtinta nauja pradinio ir pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programa. Šioje programoje numatyta vėl grįžti prie sisteminio kalbos mokymo(si). Kalba yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir tam tikra gramatika, normos ir taisyklės“, – teigė VLKK pirmininkė.

Visi lietuvių kalbos specialistai akcentuoja mokytojo svarbą. Olimpiada yra ne tik mokinio žinių įvertinimas, bet ir pedagogo darbo prasmės įrodymas.

„Olimpiada tautinių mažumų mokyklų vaikams vyksta seniai, jau daugiau nei du dešimtmečius, turi gilias tradicijas. Šis renginys yra būdas išbandyti savo jėgas, suprasti, kad „lubų“ nėra – tu gali pasiekti labai daug, – teigė ŠMM pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė Asta Nida Poderienė. – Olimpiada yra labai svarbi mokytojams, nes užauginti gabius vaikus yra tos nuostabios akimirkos, kurias mokytojai patiria. Tuo metu, kai mokiniai mokosi, jie negalvoja, kad mokytojams yra nepaprastai svarbu, jog jų mokiniai gali daug pasiekti. Tai yra mokytojų darbo prasmės įrodymas.“

Tautinių mažumų lietuvių kalbos 9-10 klasių olimpiados nugalėtoja tapo Vilniaus Simono Konarskio mokyklos mokinė Justina Taruta (9 klasė). Antrąsias vietas užėmė Vilniaus „Ateities“ mokyklos dešimtokė Sofija Bedrova bei Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos dešimtos klasės mokinė Dominyka Buchovskaja.

Trečios vietos atiteko trims dalyviams: Vilniaus rajono Mickūnų gimnazijos dešimtokui Konstanty Keda, Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos devintokei Robertai Stefanovič bei Lentvario Henriko Sinkevičiaus gimnazijos dešimtokei Milenai Sinkevič.

Nugalėjusiai J. Tarutai atiteko planšetinis kompiuteris bei A. Ažubalio įsteigtas 50 eurų čekis knygoms įsigyti, antrą vietą užėmusiems mokiniams – išmanieji laikrodžiai, trečios vietos laureatams – ausinės. Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos dešimtokui Laurynui Griškevičiui, kuriam iki trečios vietos pritrūko vos vieno taško, UAB „Lietuvos žirgynas“ padovanojo taip pat vertingą prizą – valandą pasijodinėjimo žirgu.

Prizus įsteigė LRS nariai Gintaras Tamošiūnas, Audronius Ažubalis bei Vytautas Gabšys, labdaros ir paramos fondas „Už ateitį“, Egidijaus Gaidamavičiaus paramos fondas, leidykla „Šviesa“ bei UAB „Lietuvos žirgynas“.