Menas — pats žavingiausias, pats griežčiausias,
pats džiugiausias ir geriausias simbolis amžino,
nepavaldaus protui žmogaus veržimosi į gėrį, tiesą, tobulybę.
Tomas Manas

 

2015 m. lapkričio 24 d. Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakultete įvyko dailininkės Gražinos Vitartaitės parodos „Tapybos metamorfozė” atidarymas. Parodoje lankytojams pristatoma per 32 tapytojos darbai.

Gražina Vitartaitė yra pasakiusi: „Tapyba man yra ir muzika, ir poezija, ir filosofija”. 1966 m. Gražina Vitartaitė baigė tapybos studijas Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1967 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. 1971-1989 metais – Vilniaus dailės instituto tapybos katedros vyriausioji dėstytoja, docentė, katedros vedėja. Dailininkė yra surengusi apie pusšimtį personalinių parodų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pabrėžtina, kad 1984 m. tapytojai suteiktas Lietuvos nusipelniusios meno veikėjos vardas.

Parodos atidarymą pradėjo Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto studentų atstovybės pirmininkė Indrė Šareikaitė, kuri visiems susirinkusiems įvardijo meno svarbą šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Studentų atstovybės pirmininkė paminėjo, jog meninė veikla taurina žmonių tarpusavio santykius, kryptingai formuoja asmenybės dorovinę sąmonę, charakterio bruožus bei įpročius, valią ir energiją. Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto dekanė Asta Pikelienė pasveikino dalyvius ir trumpai pristatė tapytoją, akcentavo jos svarų indėlį į Lietuvos meno kraitį bei padėkojo už suteiktą išskirtinę garbę – eksponuoti darbus Ekonomikos fakultete.

Renginio metu kalbėjo žymūs Lietuvos menininkai, kurie negailėjo gražių žodžių tapytojai Gražinai Vitartaitei, tarp kurių buvo monumentaliosios tapybos atstovas, dailininkas bei tapytojos sūnus – Vytautas Poška, tapytojos kraštietis, vitražistas Kęstutis Ramonas, vitražistai Liudvikas Pocius, Vytautas Švarlys bei individualistų grupės pirmininkas, tapytojas Algimantas Stanislovas Kliauga.

Kalbėdama apie savo parodą tapytoja pabrėžė didžiulį, šių dienų, meninių vertybių atotrūkį žmonių gyvenime. Menas atskirtas nuo gyvenimo, tapęs tarsi išskirtinių žmonių pomėgiu, o tai yra opi problema, kuri turėtų būti sprendžiama globaliu mastu. Visgi, meno svarbos neįvertinimas kasdienybėje augina ir brandina ne asmenybes, o robotus…

Nuoširdžiai dėkojame Vilniaus Juozo Tallat – Kelpšos konservatorijos mokiniams už nuostabias muzikines kompozicijas (saksofonas – David Avetisian, gitara – Tomas Aliubavičius), kurios ypatingai pagražino renginį. Taip pat tariame ačiū visiems susirinkusiems svečiams, kurie pasveikino tapytoją bei pasidalino savo mintimis apie meno puoselėjimo svarbą.

Dėkojame tapytojai Gražinai Vitartaitei, kurios ekspozicija tapo puikiausia dovana Ekonomikos fakultetui 70-mečio jubiliejaus proga.

Santa Mirauskienė, EKF vadybininkė