Marius Labanauskas

2012022213Studijos, kurias baigiau Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete, padėjo atrasti save, nes supratau, kad noriu ateitį sieti su pedagogika ir pagalba vaikams.
Pagrindinis mano gyvenimo tikslas – stengtis daryti gerus darbus, kad pasaulyje nebūtų piktų ir nelaimingų vaikų, kad žmonės vienas kitam būtų atlaidesni bei draugiškesni.
Studijuojant Kolegijoje pavyko išsiugdyti daug gerų savybių, kurios padėjo siekti karjeros: kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, empatiją, toleranciją.
Dar studijų metais atlikdamas praktiką visą širdį atidaviau ugdytiniams, o dabar dirbu su elgesio problemų turinčiais vaikais.
Nuo 2008 m. gruodžio iki 2010 m. gruodžio dirbau Švietimo ir mokslo ministerijoje, rūpinausi Nacionaline narkotikų prevencijos programa, nagrinėjau mokyklos nelankymo, socialinių pedagogų, klasės auklėtojų veiklos, kitus švietimo pagalbos klausimus. Nuo 2010 m. gruodžio dirbu Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktoriumi.
Iki šiol labai gerai prisimenu dėstytojus, nes visi buvo be galo draugiški ir supratingi. Su kai kuriais susitinkame renginiuose, bendradarbiaujame ir tariamės dalykiniais klausimais.
Smagu, kad Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete verda aktyvus kultūrinis gyvenimas, juntama draugiška atmosfera ir šilti tarpusavio santykiai, studentai puikiai parengiami pedagoginiam darbui. Tad norėčiau palinkėti Pedagogikos fakultetui išsaugoti turimas vertybes, modernėti, tobulėti ir nebijoti šių dienų iššūkių bei inovacijų.