Pedagogikos fakultete – konferencija kokybiškam ugdymui skatinti

Gegužės 20 d. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Ugdymo kokybė: kaip jos siekti?“. Į fakultetą iš visos Lietuvos ir užsienio atvyko pedagogai bei švietimo specialistai. Konferencijos dalyviai lankėsi trijose sekcijose apie ugdymo kokybę, klausė pranešimų apie kokybišką švietimo procesą užtikrinančius veiksnius, įtraukųjį ugdymą bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Konferencijos plenariniame posėdyje apie švietimo kokybę pranešimus skaitė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovės dr. Loreta Žadeikaitė ir Gražina Šeibokienė, bei profesorius iš Maltos universiteto Carmel Borg.

I sekcijoje „Kokybišką ugdymo procesą užtikrinantys veiksniai: ugdymo tikslai, turinys, metodikos, proceso dalyviai ir jų sąveika“ dalyvavo aštuoni pranešėjai iš aukštųjų mokyklų (Mykolo Romerio universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos, Lietuvos edukologijos universiteto, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos), Elektrėnų vaikų l/d „Drugelis“ ir Šilutės Žibų pradinės mokyklos atstovės, bei viešosios įstaigos „Profesijų spektras“ darbuotojos. Konferencijos dalyviai pristatė tyrimus, mintis, įžvalgas apie ugdymo paradigmų kaitos kontekstą: besimokančiųjų motyvacijos, emocinės besimokančiųjų aplinkos, pedagoginės refleksijos, dėstymo metodų aukštojoje mokykloje atrankos svarbą ir kt. Sekcijoje išryškėjo akivaizdi nuostata, jog ugdymo kokybė ir mokymosi pasiekimai negalimi be kontekstualių, personalizuotų sprendimų.

II sekcijos „Edukacinės inovacijos įtraukiojo ugdymo kontekste“ A grupėje buvo kalbama apie ugdymo turinio pritaikymą įvairioms žmonių grupėms. Lukas Beresnevičius iš Panevėžio vaikų dienos užimtumo centro pristatė romų bendruomenės kultūrą ir savosios tapatybės atradimo svarbą ugdymosi procesui. Apie romų ugdymo metodus kalbėjo ir Inga Kreivėnaitė (Lietuvos sakaliukų sąjunga „Padėk pritapti“), kurios vadovaujamas dienos centras sėkmingai dirba su Kirtimuose gyvenančiais vaikais, pasitelkdamas neformaliojo ugdymo metodus. Prof. dr. Vida Gudžinskienė ir prof. dr. Irena Žemaitaitytė (MRU) parengė pranešima apie dėstytojo darbą multikultūrinėje auditorijoje. Viltė Gridasova (Vilniaus kooperacijos kolegija) apžvelgė įvairius mokymosi stilius, pagal kuriuos turėtų būti diferencijuojamas mokymosi turinys. VK PDF dėstytoja Aušra Simoniukštytė aptarė įtraukiojo ugdymo etikos principus. Maria Hilda van Schaeren (ZUYD, Olandija) analizavo praktinį kitokios tėvystės perspektyvos atvejį, su kuriuo susidūrė Afrikoje pagal užjūrio programą dirbę studentai. Sekciją užbaigė svečiai iš Olandijos Liubov Shynder (Anne Frank House) ir Ralph du Long (NVO UNITED for Intercultural Action), pristatę žmogaus teisių mokymo metodiką klasėje.

II sekcijos B grupėje pristatyti pranešimai nuosekliai papildė vienas kitą. Asta Adomaitienė ir Virginija Alikonė pristatė Vilniaus l/d „Žirniukas“ patirtį kuriant edukacines erdves, skatinant vaikus veikti kūrybingai ir savarankiškai. Ukmergės l/d „Nykštukas“ pranešėja pasidalino mintimis apie netradicinį ir kūrybingą erdvių panaudojimą stiprinant vaikų sveikatą. Pranešimas apie emocinio intelekto ugdymą, kurį skaitė doc. dr. Giedrė Slušnienė ir Aistė Balčėtienė, akcentavo emocinio intelekto ugdymo svarbą ikimokyklinėje įstaigoje ir emocinio intelekto sąsajas su galimais pasiekimais gyvenime. Ar mokiniai tikrai turi lygias ugdymo(si) galimybes? Šį klausimą plėtojo A. Martinkutė, pavyzdžiais grįsdama daugybę Lietuvos švietimui kylančių iššūkių ir problemų, sudarant sąlygas mokinių mokymui(si) ir ugdymui(si). Doc. Dr. Regina Giedrienė tęsė šią mintį, analizuodama kaip savalaikis specialiųjų poreikių įvertinimas siejasi su būsimais mokinio gebėjimais ir jo galimybėmis ugdytis. Rytis Jezukevičius pristatė, kaip IT taikomos mokantis užsienio kalbos ir kiek plačiai abiejų lyčių mokiniai naudojasi IT kasdienėje veikloje. Inesa Vaitkūnaitė papasakojo, kaip kūrybingai naudojamas Vilniaus rajono mažųjų miestelių kultūrinis paveldas mokinių edukacijoje, kokias plačias galimybes teikia mūsų artimos ir mažai pažintos teritorijos. Pranešime apie edukacinę sąveiką kaip kokybiško ugdymosi prielaidą dr. Auksė Petruškevičiūtė kalbėjo apie produktyvųjį mokymąsi, mokyklos ir gyvenimo dermę.

III sekcija „Novatoriško tarpinstitucinio bendradarbiavimo perspektyvų kūrimas ir įgyvendinimas“ akcentavo įvairios tarpinstitucinio bendradarbiavimo patirties skleidimo svarbą ugdymo kokybei ir bendradarbiavimo kultūros kūrimo būtinybę ne tik ugdymo institucijoje, bet ir visoje šiuolaikinėje visuomenėje. LEU lektorė Irena Navickienė patarė, kaip padėti moksleiviams apsispręsti dėl profesijos, įtraukiant verslo atstovus bei darbdavius. Šiaulių universiteto doktorantė Laura Martusevičienė pristatė tyrimą, kuris atskleidė socialinio pedagogo vaidmenį ugdant mokinių socialinę kompetenciją, socialinių tinklų kūrimo patirtis ir galimybes. Socialinė pedagogė Daina Šiekštelytė (asociacija „Kitoks vaikas“ ) analizavo autistų ugdymo situaciją Lietuvoje ir užsienyje. Buvo aptariamos vaikams ir jų šeimoms kylančios problemos, atkreiptas dėmesys į NVO veiklą teikiant pagalbą. Dalia Stražinskaitė (LEU) Pristatė vaikų globos situaciją Lietuvoje, analizavo problemas, tokias kaip didelis skaičius vaikų, patenkančių į globos sistemą bei visuomenės nejautrumas šiai problemai. Doc. dr. Violeta Rimkevičienė (LEU) savo pranešime aptarė mokymosi nesėkmes patiriančių ir mokyklos nelankančių mokinių tėvų į(si)traukimą į mokinių edukaciją. Jovita Starkutė („Šiaurės licėjus“) pristatė savo institucijos patirtį kuriant bendradarbiavimo kultūrą. Pranešėja analizavo bendradarbiavimo kultūros kūrimo svarbą, iššūkius ir galimybes. Dalia Dambrauskienė (Šiaulių l/d „Bangelė“) nagrinėjo, kaip vadovo grįžtamasis ryšis veikia ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų pasitenkinimą darbu. Prof. Irena Zaleskienė (VK PDF), remdamasi savo asmenine patirtimi atliekant Fulbright mokslinę stažuotę JAV, pristatė mokytojų rengimo patirtį viename iš JAV universitetų.